The purpose of this study is to make clear the relationships between student’s self-efficacy and learning experience of information education in case of junior high school. Two investigations were implemented in this study. The aim of first investigation was to grasp the present status of students’ feeling of effectiveness of their learning experience in information education. Also, the aim of second investigation was to verify the relationships between students’ self-efficacy and the abilities for information utilizing that promoted in information education. (...) The first investigation with a question: “What kind of a learning experience do you feel is useful in your life?” was conducted on 426 junior high school students. As a result, almost half of the students feel effectiveness of gaining computer-operating skills in “Information and Computer” class. Also, it is suggested that utilization of Internet could promote the feeling of effectiveness in current daily lives. In second investigation, the relationship between self-efficacy and abilities for information utilizing was examined by using multi-regression analysis on 544 junior high school students. As a result, abilities for information utilizing were affected from self-evaluation of “social position of abilities” and “positive attitude to activities” in self-efficacy. Also, self-efficacy was affected from “processing ability of information” and “creation ability of information” in abilities for information utilizing. By the results of these investigations, it is suggested that these two factors are formed as a gradual cycle which promote each other. From these results, some suggestions for improvement of classroom activities in information education were proposed. (shrink)

Sonzairon -- Shakai sonzai no riron -- Sonzai no muteki seikaku.

The aim of this study was to review the typical factors related to physician’s liability in obstetrics and gynecology departments, as compared to those in internal medicine and surgery, regarding a breach of the duty to explain.

BackgroundA physician's duty to provide an adequate explanation to the patient is derived from the doctrine of informed consent and the physician's duty of disclosure. However, findings are extremely limited with respect to physicians' specific explanatory behaviours and what might be regarded as a breach of the physicians' duty to explain in an actual medical setting. This study sought to identify physicians' explanatory behaviours that may be related to the physicians' legal liability.MethodsWe analysed legal decisions of medical malpractice cases between (...) 1990 and 2009 in which the pivotal issue was the physician's duty to explain (366 cases). To identify factors related to the breach of the physician's duty to explain, an analysis was undertaken based on acknowledged breaches with regard to the physician's duty to explain to the patient according to court decisions. Additionally, to identify predictors of physicians' behaviours in breach of the duty to explain, logistic regression analysis was performed.ResultsWhen the physician's explanation was given before treatment or surgery (p = 0.006), when it was relevant or specific (p = 0.000), and when the patient's consent was obtained (p = 0.002), the explanation was less likely to be deemed inadequate or a breach of the physician's duty to explain. Patient factors related to physicians' legally problematic explanations were patient age and gender. One physician factor was related to legally problematic physician explanations, namely the number of physicians involved in the patient's treatment.ConclusionThese findings may be useful in improving physician-patient communication in the medical setting. (shrink)

In contemporary Japanese society, it is difficult to find a marriage partner, and therefore, “Konkatsu,” the search for a marriage partner, has become a socially accepted activity in Japan. In response to this social challenge, in addition to private companies, governments and non-profit organizations are supporting individuals in their search for a marriage partner. This paper reviews statistical information related to marriage hunting published in Japan. In addition, some of the authors’ collaborative activities and academic publications based on these activities (...) are reviewed. Subsequently, the paper discusses and highlights the importance of helping individuals have confidence in their physical attractiveness. (shrink)

This study aims to provide an integrated perspective on job crafting and its antecedents through the exploration of the joint effects of individual-level and team-level job crafting on employee work engagement. Drawing on conservation of resources (COR) theory, we propose that engaging in job crafting behaviors is promoted by the presence of job-related resources. In turn, job crafting is expected to result in higher levels of work engagement. We expect this reasoning to hold for the individual as well as the (...) team/collective levels. The hypotheses were tested using data from 287 medical professionals from 21 hospital units of a Chinese public hospital. Findings from two-level Bayesian structural equation modeling supported the idea that at the individual level, individual job crafting behaviors partially mediated the relationship from individual resources to individual work engagement. Further, collective crafting mediated the relationship from team resources to individual work engagement. In addition, a positive cross-level relation between collective crafting and individual crafting was found. We conclude that stimulated by resources, both job crafting processes at the individual-level and team-level can promote individual work engagement in Chinese employees. (shrink)

Ongoing developments, such as digitalization, increased the interference of the work and nonwork life domains, urging many to continuously manage engagement in respective domains. The COVID-19 pandemic and subsequent home-office regulations further boosted the need for employees to find a good work-nonwork balance, thereby optimizing their health and well-being. Consequently, proactive individual-level crafting strategies for balancing work with other relevant life domains were becoming increasingly important. However, these strategies received insufficient attention in previous research despite their potential relevance for satisfying (...) psychological needs, such as psychological detachment. We addressed this research gap by introducing a new scale measuring crafting for a work-nonwork balance and examining its relevance in job-and life satisfaction, work engagement, subjective vitality, family role and job performance, boundary management and self-rated work-nonwork balance. The Work-Nonwork Balance Crafting Scale was validated in five countries, encompassing data from a heterogeneous sample of more than 4,200 employees. In study 1, exploratory factor analysis revealed a two-factorial scale structure. Confirmatory factor analysis, test for measurement invariance, and convergent validity were provided in study 2. Replication of confirmatory factor analysis, incremental and criterion validity of the Work-Nonwork Balance Crafting Scale for job and life satisfaction were assessed in study 3. Study 4 displayed criterion validity, test–retest reliability, testing measurement invariance, and applicability of the scale across work cultures. Finally, study 5 delivered evidence for the Work-Nonwork Balance Crafting Scale in predicting work-nonwork balance. The novel Work-Nonwork Balance Crafting Scale captured crafting for the challenging balance between work and nonwork and performed well across several different working cultures in increasingly digitalized societies. Both researchers and practitioners may use this tool to assess crafting efforts to balance both life domains and to study relationships with outcomes relevant to employee health and well-being. (shrink)

Shaping off-job life is becoming increasingly important for workers to increase and maintain their optimal functioning. Proactively shaping the job domain has been extensively studied, but crafting in the off-job domain has received markedly less research attention. Based on the Integrative Needs Model of Crafting, needs-based off-job crafting is defined as workers’ proactive and self-initiated changes in their off-job lives, which target psychological needs satisfaction. Off-job crafting is posited as a possible means for workers to fulfill their needs and enhance (...) well-being and performance over time. We developed a new scale to measure off-job crafting and examined its relationships to optimal functioning in different work contexts in different regions around the world. Furthermore, we examined the criterion, convergent, incremental, discriminant, and structural validity evidence of the Needs-based Off-job Crafting Scale using multiple methods. The results showed that off-job crafting was related to optimal functioning over time, especially in the off-job domain but also in the job domain. Moreover, the novel off-job crafting scale had good convergent and discriminant validity, internal consistency, and test–retest reliability. To conclude, our series of studies in various countries show that off-job crafting can enhance optimal functioning in different life domains and support people in performing their duties sustainably. Therefore, shaping off-job life may be beneficial in an intensified and continually changing and challenging working life. (shrink)

Objectives: This study aimed to conduct a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials (RCTs) to improve subjective well-being (SWB), including evaluative, hedonic, and eudemonic well-being, and the mental component of quality of life (QOL) of working population. Methods: A literature search was conducted, using PubMed, Embase, PsycINFO, and PsycARTICLES. Eligible studies included those that were RCTs of any intervention, conducted among healthy workers, measured SWB as a primary outcome, and original articles in English. Study characteristics, intervention, outcomes, and (...) results on SWB outcomes were extracted by the investigators independently. After a brief narrative summarizing and classifying the contents of the interventions, the included outcomes were categorized into each aspect of SWB (evaluative, hedonic, and eudemonic well-being, and the mental component of QOL). Finally, the characteristics of the effective interventions for increasing each aspect were summarized, and the pooled effect of interventions on SWB was investigated by a meta-analysis. Publication bias was investigated by drawing a funnel plot and conducting Egger's test. Results: From the 5,450 articles found, 39 met the inclusion criteria for the systematic review. The interventions included in this review were classified into six categories (physical activity, ergonomics, psychological, environmental, multicomponent intervention, and others). The meta-analysis from 31 studies showed that the pooled effect of included interventions on SWB was significantly positive (standardized mean difference (SMD) = 0.51; standard error (SE) = 0.10). A funnel plot showed there were extremely large or small SMDs, and Egger's test was significant. Thus, we conducted sensitivity analysis, excluding these extreme SMDs, and confirmed that the estimated pooled effect was also significantly positive. Subgroup analyses for separate types of interventions showed the effects of psychological interventions (e.g., mindfulness, cognitive behavioral based approach, and other psychological interventions) were also significantly positive. Conclusion: The current study revealed the effectiveness of interventions for increasing SWB. Specifically, psychological interventions (e.g., mindfulness, cognitive behavioral based approach, and other psychological interventions) may be useful for improving SWB. (shrink)

Straipsnyje analizuojamos nihilizmo įveikos (Verwindung) perspektyvos aptariant Heideggerio santykį su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis (pirmiausia čan / zen ir daoizmu). Filosofo apibrėžtos moderniosios technikos esmės po-statos (Gestell, arba Ge-stell) įsivyravimą galime laikyti ir nihilizmo išsipildymo bei Vakarų mąstymo tradicijos pabaigos diagnoze. Atskleidžiant Vakarų metafizinės tradicijos pabaigos ir jos įveikos problematiką siekiama suprasti kitokio mąstymo atsiradimo galimybes žvelgiant į pometafizinio mąstymo horizontą. Heideggerio dialogas su Rytų mąstymo šaltiniais yra nihilizmo įveikos (Verwindung) perspektyvų ieškojimas, kas yra neatsiejama nuo savęs, kito ir (...) abipusio supratimo gilinimo. (shrink)

Straipsnyje pristatomi pastarąjį dešimtmetį įvykę stereotipinių vaizdinių apie įvairių tautų (lietuvių, vokiečių, rusų ir kt.) charakterio bruožus poslinkiai. Lietuvos studijuojančio jaunimo sąmonėje susiformavę apibendrinti lietuvių ir kitataučių stereotipai buvo tirti 2003, 2008 ir 2015 metais. Šiuo laikotarpiu pastebimai kito politinė situacija, tarptautiniai santykiai, todėl buvo galima tikėtis ir tautinės stereotipizacijos kaitos. Gauti tyrimo rezultatai tai patvirtino: neigiamas rusų tautos stereotipiškumo rodiklis pastebimai pakilo, o teigiamas krito; žydų tautos stereotipas, sprendžiant pagal teigiamo ir neigiamo stereotipiškumo vidurkių poslinkius, pastarąjį dešimtmetį nuolat (...) gerėjo; ir kt. Tyrimai atskleidė ir studijuojančio Lietuvos jaunimo autostereotipo kaitą: tautinis autoportretas netapo labiau pozityvus; jame išryškėjo kritusį socialinį aktyvumą nusakantys bruožai. (shrink)

Požiūriai į Lietuvos narystę Europos Bendrijoje (vėliau – Europos Sąjungoje) empiriškai buvo pradėti tirti jau pirmosiose reprezentatyviose visuomenės nuomonės apklausose. Vienas iš pirmųjų, jau 1991 m., šią temą nagrinėjo Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto. Nuo to laiko atlikta daug reprezentatyvių tyrimų, keitėsi požiūriai į narystę, kito pritarimo ar nepritarimo narystei motyvai, tematinis diskursas, temos aktualumas visuomenėje. Šiame straipsnyje ir siekiama apžvelgti dinaminius požiūrio į narystę aspektus. Parodoma, kad po itin palankaus narystės (...) palaikymo prieš 25-erius metus prasidėjo skepticizmo periodas, kuris vėliau peraugo į entuziastingą pritarimą narystei. Paskutinieji tyrimai taip pat rodo aukštą narystės palaikymo lygį. Šis palaikymas prieš euroreferendumą buvo nulemtas ne tiek tikėjimosi konkrečios naudos sau, kiek vilties, kad bus geriau vaikams, Lietuvai apskritai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėliau nebuvo fiksuojamas nusivylimas naryste. Pasisakantys už narystę Europos Sąjungoje ir anksčiau, ir dabar yra jaunesni, labiau išsilavinę, kvalifikuoti, didžiųjų miestų gyventojai. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „ES valstybių narių elitų ir gyventojų požiūrių į ES raida (2004–2018)“. Sutarties Nr. MIP-025/2015. (shrink)

Straipsnyjc svarstornas Algio Micklino atsakas huscrliSkosios fcnorncnologijos kritikarns. Autorius iSrySkina tris svarbiausius IJusscrlio kritikq argurnen- tus: 1 .IHusscrlio fcnorncnologija yra toli graiu nc "rnohlas bc jokiq ikankstiniy prielaidq", ji suponuo- ja dckartiSkqj teiginj, jog bliti rciSkia "hliti paiintu". 2.1-Tusserlio tciginj apic fcnorncnologines duotics apo- diktiSkurnq susilpnina jo patics patcikiarni tokios duo- tics apra5yrnai. IS ju, prieSingai Husserlio ketinirnarns. i6aiSkcja fenorncnologincs rcflcksijos ncpajcgurnas "susidoroti" tiek su retencine 1;iikines patirties di- rncnsija, tiek su radikalia Kito patirtics kitokybe. 3.Husscrlio rnctodui ir rnqstyrnui (...) apskritai budingas eurocentrizrnas ir episterninis irnpcrializrnas - visus kultlirinius ir istorinills skirturnus jis susurnuojn savo fenornenologijoje, kuriy traktuoja kaip slaptq graiko- curopictiSko.jo irnogaus llikcsi.iij iksipildyrnn. Algiui Micktinui svarbiausias klausirnns yra Sis: Koclkl reiketq intcrpretuoti Husserli blitent iitaip? Micktinas, Husscrlio rnokiniy Eugcno Finko ir Lud- wigo Landgrebe's rnokinys, gcrai suvokc, jog ypa- tingas Husscrlio raSyrno stilius nesyk yra veikiau su- trrlkdes nei pacle,jysvisu radikalurnu atsiskleisti svar- biausiorns Mol\qto.jo @valgorns ir atradirnarns. Tatiau jam Sis triikurnas visuornct atrodes ncrciksrningas ly- ginant su rniliiniiku potcncialu, kuris Siuosc atradi- rnuose gltidi. laukdarnas tolcsnio iiplctojirno. Hus- scrlio filosofija Micktinui yra tarsi jminirno laukiantis rnjsliy rinkinps, ir Si jrninirnq jis laiko prasrningesniu uidaviniu ui pastangas padcrnonstruoti huserliSkos fenornenologijos nenuoscklurnus ir silpnqsiasvietas. Savo darbuose Micktinas parodo. jog, ncpaisant kri- tikq iipuoliu, Husscrlio fcnorncnologinio rnctodo vi- suotinurnas ir fundamentalurnas iilicka ncpancigti. Raktiniai iodiiai: fi.nornenologija, refleksijn, skirtis, jk~~orner~ns, ~~~~enntnn.spn.snrrli.s, pntirtis. (shrink)

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjama atskyrimo (khōrismos) sąvoka (tezė, kad eidai ir skaičiai egzistuoja atskirai (khōris) nuo jusliškai suvokiamų esybių) bei jos kritika Aristotelio Metafizikoje. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad nors Aristotelis Metafizikoje eidų ir skaičių atskyrimo doktrinas kritikavo skyrium viena nuo kitos (kaip dvi Platono metafizinio mokymo dalis), vis dėlto jas laikė neatskiriamai susijusiomis – iš skaičių atskyrimo, pasak Aristotelio, kildintinas ir eidų atskyrimas jusliškai suvokiamų objektų atžvilgiu. Ši straipsnio pagrindinė tezė grindžiama bendra Metafizikos knygų (...) M ir N problemine struktūra, Aristotelio pateikiamais liudijimais apie eidų teorijos atsiradimą bei šių liudijimų interpretacija remiantis senovės graikų mąstymui būdingu skaičiaus fenomeno suvokimu. (shrink)

Tradiciškai inteligibilumas siejamas su racionalumu. Jis taip pat siejamas su prasme bei veikėjo veiksmų suvokimu, kuomet veikėjas sąveikauja konkrečiame kontekste. Šiame straipsnyje analizuojama, kas vyksta tais veikėjo sąveikavimo atvejais, kai inteligibilumas ir prasmė yra atsiejami vienas nuo kito. Dėl šio atsiejimo kiti asmenys klaidingai supranta ar klaidingai interpretuoja asmens veiksmus. Netgi įmanoma, kad ir pats asmuo vėliau nesuvoks, kodėl jis veikė būtent tokiu būdu. Siūlomas paaiškinimas, kad šis ryšys nutraukiamas, kuomet veiksmo procesas, sudarytas iš trijų veiksmo etapų, nėra taisyklingai (...) plėtojamas. Tada kyla nesusipratimų, kurie, būdami tiesiogiai susiję su veiksmu, straipsnyje įvardijami agentiškumo nesusipratimais. Šios rūšies nesusipratimų tyrimas gali būti gyvybiškai svarbus, siekiant suprasti konfliktus, kylančius komunikacijos veiksme bei ieškant abipusio supratimo. (shrink)

Straipsnyje pristatomos negalios tyrimų medicininėje sociologijoje atsiradimo aplinkybės, jų plėtojimo kryptys bei kaitos tendencijos nuo praėjusio šimtmečio iki šių dienų sociologinės minties. Kadangi medicininė sociologija yra bendrosios sociologijos šaka, todėl negalios samprata kito kartu su pastarosios sociologinės minties raida. Jeigu praėjusio amžiaus viduryje vyravo struktūrinio funkcionalizmo paradigma, tai negalia atitinkamai buvo suvokiama iš šios pozityvistinės minties perspektyvos. Vėliau, sustiprėjus interpretacijų įtakai, sociologiniai negalios tyrimai įgavo naują pobūdį. Pagaliau XX a. paskutiniajame dešimtmetyje sociologijoje iškilus tendencijai „atsigręžti“ į kūną, medicininė sociologija (...) įgijo galimybę plėtoti fenomenologinę negalios sampratą, kurioje individo subjektyviai išgyvenamas kūnas tampa dėmesio centru, o pati negalia nagrinėjama ne vien kaip kūno kaip instrumento liga, bet kaip radikalus įsibrovimas į visą įkūnytą asmenį. (shrink)

Modalizmas, arba filosofinė teorija, teigianti, kad modalinės sąvokos, tokios kaip galima ir būtina, yra neredukuojamos ir neanalizuojamos, reikšmingai skiriasi nuo galimų pasaulių semantikos, kur modalinės sąvokos interpretuojamos kaip galimų pasaulių kvantifikavimas. Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai modalizmo principai, remiantis šią teoriją plėtojusių Arthuro Prioro, Kito Fine’o ir Graeme’o Forbeso darbais. Tuomet aptariama tokių mąstytojų kaip Davidas Lewisas, kuris teigia, kad antireduktyvizmas modalumų atžvilgiu apskritai nelaikytinas teorine prieiga, bei Josephas Melia, kuris tvirtina, jog modalizmas implicitiškai mėgdžioja galimų pasaulių semantiką, kritika. Straipsnyje įrodinėjama, (...) kad formali modalizmo kalba grindžiama ne kuo kitu, kaip natūralia kalba, ir kad modalizmas nesiremia galimų pasaulių semantika. Be to, pabrėžiama, kad modalizmas siūlo intuityvesnį modalinių sąvokų supratimą, lyginant su galimų pasaulių semantika. (shrink)

Straipsnyje analizuojama, kaip teorinėje plotmėje kito „subkultūros“ samprata nuo neformalias jaunimo subkultūras akademiniame tyrimų lauke įteisinusios Birmingemo mokyklos laikų (8-ojo dešimt. vidurio) iki šių dienų postmodernistinių teorinių implikacijų. Tekste pristatomi didžiausią įtaką subkultūrų tyrimams padarę antropologų, etnologų ir sociologų darbai, aptariamos pagrindinės autorių idėjos. Empirinėje straipsnio dalyje susitelkiama į „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų vartoseną ir joms teikiamas reikšmes Lietuvos pankų subkultūroje.