Directive 96/9/EC of the European Parliament and of the Council on the legal protection of databases of 11 March 1996, which was intended to protect the interests of the makers of databases, determined that databases could be protected by double rights: copyright and sui generis right. The article first of all analyses what persons are entitled to be acknowledged as holders of copyright and sui generis right in respect of a newly created database. As the issue of the owner of (...) copyright is not regulated by the 1996 Directive, this is determined by the application of national provisions. Pursuant to the Law on Copyright and Related Rights of the Republic of Lithuania, the owner of copyright may mean, depending on the situation, a natural person – the author of a database or a group of authors, the holder of the right to a collective work, or an employer. The analysis presented in the articleindicates that predominantly it is the author (authors) of a database who is held to be the owner of the copyright. Courts tend to interpret the rule concerning the transfer of copyright to the employer in a restrictive way; besides, in accordance with the specifics of the Lithuanian legal regulation, economic rights are transferred to the employer only for the period of 5 years. The category of collective work is of a subsidiary character and may be applied only in exclusive cases. Therefore, when a database is created upon the commission of another person, including the employer, the customer is expected to form a written agreement where the transfer of economic rights to the customer is clearly defined. (shrink)

Lietuva išsiskiria vienais aukščiausių ištuokų rodiklių ES, kurie su nedideliais svyravimais iš esmės nekinta jau daugiau nei tris dešimtmečius. Nors skyrybos gana dažnos, beveik nėra tyrimų, nagrinėjančių ištuokų socialinį mechanizmą. Šio straipsnio tikslas – remiantis tiksliausia populiacijos lygmens, o ne atrankinių tyrimų informacija, atskleisti individo socialinių ekonominių išteklių įtaką ištuokos rizikai Lietuvoje. Pristatomas tyrimas* yra išskirtinis dėl savo empirinio šaltinio – 2001 m. gyventojų surašymo ir pirmųjų santuokų ir ištuokų registrų duomenų jungtinės bazės, kuri teikia informaciją apie visus (...) susituokusius Lietuvos gyventojus. Nagrinėjama, kaip išsilavinimas ir užimtumo statusas modeliuoja skyrybų riziką vyrų ir moterų subpopuliacijose, kontroliuoja daugelį socialinių demografinių individualių ir partnerystės veiksnių. Tyrimas atskleidė, jog menki socialiniai ekonominiai ištekliai vyrams yra susiję su didesne skyrybų rizika, moterims žemas išsilavinimas mažina santuokos stabilumą, o užimtumo statusas neturi vienareikšmiško poveikio. (shrink)

Straipsnyje, panaudojus skirtingus duomenų šaltinius, analizuojamas skurdo ir skurdo kultūros fenomenas bei siekiama įvertinti skurdo kultūros apraiškas tarp socialinės paramos gavėjų Lietuvoje. Aptariama skurdo samprata ir jos koncepcijos bei skurdo atsiradimo priežastis aiškinančios teorijos. Ypatingas dėmesys skiriamas skurdo kultūros nuostatoms nagrinėti bei mokslinių tyrimų, atliktų šioje srityje, apžvalgai. Atliekama makro- ir mikrolygmens skurdo situacijos Lietuvoje analizė – analizuojami skurdo ir socialinės atskirties rodikliai ES šalių narių kontekste bei socialinės paramos gavėjų apklausos, atliktos 2014 m. Lietuvoje, duomenys.Apklausa parodė, kad tarp (...) socialinės paramos gavėjų pastebimos gana ryškios skurdo kultūros apraiškos, kurios daugiausia pasireiškia išorinės aplinkos kaltinimu dėl esamos situacijos ir nusivylimu valdžia bei darbdaviais.Straipsnis parengtas remiantis Nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Caritas“ užsakymu – 2014 m. autorių atlikto tyrimo „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“ duomenimis. (shrink)

Kokie veiksmai yra kognityviškai raiškiausi, labiausiai prototipiški moralės transgresijų pavyzdžiai? Deja, šiuo metu yra labai nedaug tyrimų, siekiančių sistemiškai nagrinėti šį klausimą. Šiuo straipsniu siekiame prisidėti prie šio klausimo sprendimo pristatydami preliminarius tyrimo duomenis apie tai, kurie veiksmai tyrimo dalyviams lietuviams buvo raiškiausi. Pirmajame tyrime pritaikius kognityvinės antropologijos metodus buvo nustatyti tyrimo dalyviams iš Lietuvos raiškiausi moralinių transgresijų atvejai. Antrajame tyrime dalyvių buvo prašoma šiuos veiksmus suskirstyti į kategorijas, paimtas iš Haidto moralės pagrindų teorijos. Paėmus kartu, šie tyrimai suteikia preliminarių (...) duomenų, paremiančių idėją, kad labiausiai kognityviškai raiškioms moralės transgresijoms būdinga tai, kad jos susijusios su žala ir šiek tiek mažiau – su neteisingumu. Rezultatai aptariami skirtingų moralės sritį aprašančių teorijų kontekste. (shrink)

Šiame straipsnyje pirmosios pokomunistinės kartos (gim. 1991–2000) vertybių analizei 24-iose pokomunistinėse šalyse pasitelkiama Ronaldo Ingleharto materialistinių-postmaterialistinių vertybių kaitos teorija. 1990–1993 m., 1999–2004 m., 2008– 2014 m. ir 2017–2022 m. bangų Pasaulio ir Europos vertybių tyrimų duomenų analizė leidžia daryti išvadas, kad daugumoje pokomunistinių šalių postmaterialistinės vertybės pirmojoje pokomunistinėje kartoje, palyginti su vyresnėmis kartomis, sustiprėjo. Tokia tendencija ypač ryški ekonomiškai stipriose pokomunistinėse šalyse, tačiau matoma ir ekonomiškai nepasiturinčiose. Tik šešiose šalyse fiksuotas statistiškai reikšmingas ryšys tarp religijos svarbos žmogaus gyvenime ir materialistinių-postmaterialistinių (...) vertybių pirmojoje pokomunistinėje kartoje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad šalyse, kuriose dominuoja Romos katalikų tikėjimas, postmaterialistinės vertybės yra labiau paplitusios nei stačiatikių ortodoksų ir islamo dominuojamose šalyse pirmojoje pokomunistinėje kartoje. (shrink)

The article deals with the role of Russian culture in the period of the RF war against Ukraine. The history is considered as the basic structure that shapes the discursive foundation of identity. Historical narratives as well as the cultural background of imperial identity and risks of the full scale representation of Russian culture in the Ukrainian social consciousness are analyzed. The two tendencies are also comprehended — junk science foundation of geopolitical projects and devalu- ation of the historically formed (...) senses. So the communicative action is penetrated by the strategic action bazed on the false reality fundament, this significant element of the war of the world. The vivid example of junk science is the neoeurasian ideology, that defines the strategy of Kremlin informational attack on the Ukrainian identity. Standoff between the identities takes place in the course of the imperial mobilization project development. The symbiosis of governmental authorities and artists plays the key role in its realization. The author outlines the main features of the strategic effect of penetration into the core of communicative process and the false reality building. Also the author develops the thought that the heartbreaking and impetuous change of con- tradictory narratives are the one of the fundamental resources of information war. In particular it deals with the great Russian Simulacrum as the vivid example of the instrumental reason that is in the base of the information war against Ukraine. It is also defined the historical origin of the simulacra as the instrument of the Russian special services and the role of their partners — the iconic figures of the Russian literature — in the projects of the public opinion manipulation. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama vyresnio amžiaus asmenų diskriminacijos raiška Lietuvos darbo rinkoje. Aptariami diskriminacijos dėl amžiaus teoriniai aspektai, vyresnio amžiaus asmenų užimtumas kaip socialinės politikos problema ir pristatomi 2014 m. Lietuvoje atlikto diskriminacijos dėl amžiaus darbo rinkoje sociologinio tyrimo rezultatai. Mokslinės literatūros ir kiekybinio tyrimo duomenų analizės pagrindu galime teigti, kad vyresnio amžiaus asmenys dėl jų amžiaus, lyties, įsitikinimų ir kt. darbe susiduria su įvairaus pobūdžio diskriminacijos apraiškomis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad diskriminacija darbinėje aplinkoje išauga su respondentų amžiumi, t. y. vyresnėse (...) grupėse diskriminacijos raiška intensyviausia. 40–50 m. amžiaus grupėje patiriama diskriminacija darbe yra žemesnė nei imties vidurkis. Su amžiumi susijusi diskriminacija išryškėja 56–60 m. amžiaus grupėje, o labiausiai reiškiasi tarp vyresnių nei 60 metų asmenų. (shrink)

Šiame straipsnyje analizuojamas Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką. Straipsnio tikslas – pateikti jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką teorines prielaidas ir aptarti pagrindinius empirinius radinius. Teorinį tyrimo modelį sudaro daugelio mikro- (individualios charakteristikos) ir makrolygmens (struktūriniai, ekonominiai pokyčiai ir kt.) sociologinių, edukologinių, vadybinių ir ekonominių požiūrių sintezė bei nacionalinis jaunimo švietimo ir darbo rinkos politikos kontekstas. Straipsnyje pristatomi reprezentatyvios jaunimo (16–29 metų amžiaus) apklausos raštu duomenys Lietuvoje. Duomenų analizei buvo taikyti faktorinės, klasterinės analizės (...) metodai, T testas ir kt. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sėkmingam jaunimo perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką yra labai svarbi praktika (profesinės veiklos) studijų metu bei adaptacija pirmajame darbe. (shrink)

Straipsnyje pateikiama subjektyviosios gerovės (SG) sąvokos struktūros taikymo empiriniuose tyrimuose rezultatų nuoseklumo analizė Europos vertybių tyrimo ir Europos socialinių tyrimų atvejais. Kadangi SG tyrimai yra nauja socialinių tyrimų kryptis, palyginti su objektyviąja gerove, akcentuojančia pajamas ir turtą, todėl svarbu įvertinti SG duomenų nuoseklumą įvairių empirinių SG tyrimų kontekste. Taikant grafinę SGempirinių duomenų analizę buvo nustatyti buvusios komandinės ekonomikos regiono, Pietų Europos regiono ir tradicinių rinkos ekonomikos šalių regiono bendri savitumai SG lygių atžvilgiu. Žemesnė nei ES vidurkis vidutinė SG (...) yra būdinga buvusios komandinės ekonomikos šalių regionui ir kai kurioms Pietų Europos regiono šalims. Aukštesnė nei ES vidurkis vidutinė SG yra būdinga tradicinių rinkos ekonomikos šaliųregionui. EVT (Europos vertybių tyrimas) ir EST (Europos socialinis tyrimas) duomenų bazių SG rodiklių reikšmių koreliacinė analizė patvirtina SG sąvokos struktūros taikymo empiriniuose tyrimuose nuoseklumą. (shrink)

This publication analyzes the issue of depersonalization in the field of constitutional substantiation of judicial resolutions, judgements, verdicts and rulings (hereinafter, judicial procedural decisions). Electronic databases are the primary source of information about judicial procedural resolutions for judges, reporters, as well as for the public-at-large. As for judicial practice, the data regarding parties of a case is depersonalised in these databases. Personal names are either replaced with initials, or a message “depersonalized data” is included. The constitutional substantiation for such a (...) ruling by a judicial council is sought by means of this publication. (shrink)

Filozofia elektryczności i magnetyzmu ma bardzo bogatą historię. Trudne do wytłumaczenia zjawiska elektryczne i magnetyczne nie poddawały się łatwo ujęciom racjonalny, tym naiwniej mówiono o nich na sposób fantastyczny, mityczny. W artykule omawiana jest pobieżnie historia opisu tych zjawisk, która doprowadziła do sformułowania pierwszych problemów filozoficznych. Dzisiejsza fizyka matematyczna dokonała unifikacji tych oddziaływań nie na podstawie zmysłowych intuicji „pierwotnych”, ale na podstawie matematycznego modelu. Zatem formy matematyczne i matematyczne struktury nie tylko stanowią właściwą bazę opisu naukowego, ale także wskazują na (...) filozoficzną podstawę naszej rzeczywistości. (shrink)

Istraživanjima vezanim uz vrednovanje znanstvenog rada u području filozofije na svjetskoj razini bavilo se vrlo malo autora. Zbog specifičnosti ove discipline, scientometrijski istraživati filozofiju unutar humanistike može biti komparativno interesantno, ali ona u ovim istraživanjima svakako zaslužuje posebno mjesto. U ovom radu pokušali smo dobiti uvid u potencijalnu vidljivost hrvatskih filozofskih časopisa indeksiranošću u bazi podataka The Philosopher’s Index i mjerenjem odjeka članaka kroz citiranost u Social Science Citation Index i Arts & Humanities Citation Index . Citatnom analizom nastojali smo (...) dobiti uvid u komunikacijske odnose hrvatskih filozofskih časopisa. Jedan od osnovnih zaključaka je da u vrednovanju znanstvenog rada u filozofiji, ISI-jeve citatne baze nemaju isti značaj kao za područje prirodnih znanosti ili biomedicine. Očekuje se da će znatno relevantniji instrumentarij u vrednovanju znanstvenog rada u području filozofije biti baza podataka ERIH .Few authors worldwide have conducted some research on the evaluation of scientific work in the field of philosophy. Due to specificity of this discipline, scientometric research of philosophy inside the humanities can be comparatively interesting, but philosophy should have a special position in this research. In this paper we have tried to get an insight into the potential visibility of Croatian philosophy journals indexed by The Philosopher’s Index, and by measuring their impact through citations by Social Science Citation Index and Arts & Humanities Citation Index . Using citation analysis, we have tried to establish the communication relationship between Croatian and other philosophy journals worldwide and to determine significance of Croatian philosophy journals. One of our main conclusions is that the evaluation of scientific work in philosophy by ISI citation databases does not have the same importance as it has in the field of science or biomedicine. Furtheremore, database ERIH is expected to become more relevant instrument in the evaluation of scientific work in the field of philosophy. (shrink)

Straipsnyje keliamas klausimas, ar globalios migracijos sąlygotus procesus Lietuvoje tikslinga nagrinėti naujo socialinio reiškinio, apibrėžiamo kaip prekariatas, aspektu? Remiantis ankstesnėmis publikacijomis ir reprezentatyviu Lietuvos gyventojų tyrimu parodoma, jog migraciją patiriantys asmenys yra socialinė grupė, turinti šiam reiškiniui būdingų bruožų. Jo esminė charakteristika – nesaugumas – laikomas pagrindine empirinių duomenų organizavimo kategorija. Nesaugumą siūloma analizuoti skiriant tris raiškos lygmenis – nesaugumą „stūmos“ priežasčių, socialinių reikšmių kilmės šalyje ir problemų, kylančių migracijos tikslo šalyje, požiūriais. Vadovaujantis migracijos pokyčių tyrimams pritaikytu R. Hillo (...) modeliu ir integruojant A. H. Richmondo, J. Trosto, R. S. Parrenas, V. L. Bengtsono, R. Milardo ir B. Wellmano teorines koncepcijas atlikta migraciją patiriančių žmonių nesaugumo įveikos resursų ir repertuarų sociologinė analizė. (shrink)

Lietuvos profesinės sąjungos pasižymi menku mokslinio pažinimo lygiu: trūksta duomenų apie sąjungų narystę, veiklą, sektoriaus sandarą ir esmines problemas. Apibūdinant įvairių šalių sąjungas, dažnai analizuojami sektoriaus sandaros aspektai, atspindintys sąjungų pasiskirstymą, organizavimą. Sandara tyrinėjama įvertinant santykinius dydžius, skaičiuojant centralizacijos ir koncentracijos, fragmentacijos indeksus. Apskaičiuoti indeksai rodo gana ryškią Lietuvos profesinių sąjungų sektoriaus decentralizaciją, aukštą koncentraciją tarp nacionalinių centrų, todėl konkurencija nėra didelė. Tačiau įvertinus apytikslę nepriklausomų sąjungų santykinę dalį, koncentracijos indeksas rodo išaugusią konkurenciją. Absoliučia vidine konkurencija pasižymi daugiau nei (...) du trečdalius profesinių sąjungų nacionalinių centrų narių vienijanti Lietuvos sąjunga. Tokia situacija, tikėtina, nėra palanki sąjungos, kaip centralizuotos jėgos, įvaizdžiui derybose su kitais industrinių santykių (IS) dalyviais. (shrink)

Straipsnyje pateikiama transnacionalinės socialinės erdvės koncepcijų apžvalga ir socialinio mobilumo analizė transnacionalizmo kontekste gydytojų profesijos atveju. Kadangi ilgainiui teritorinį mobilumą keičia socialinis mobilumas, svarbu įvertinti migracijos kaip socialinio mobilumo kanalo reikšmę strategiškai svarbiai gydytojo profesijai. Taikant grafinę empirinių duomenų analizę buvo nustatyti reikšmingi šalių skirtumai gydytojų išsilavinimo, įgyto kitoje valstybėje, ar užsienio kilmės gydytojų atžvilgiu, todėl nepakanka kalbėti apie socialinį mobilumą vienos valstybės ribose. Transnacionalinės socialinės erdvės reikšmė auga dėl įvairių veiksnių: greičio įveikiant geografinius atstumus pokyčių, politinių sprendimų, ryškėjančių (...) ekonominių skirtumų tarp valstybių, socialinių tinklų plėtros ir kt. (shrink)

Neretai vyresnio amžiaus žmones lyginame su jaunesniais, kalbame apie kartų atotrūkį, netgi konfliktą. Amžiaus skirtybės konstruojamos remiantis tiek besiskiriančia elgsena, tiek vertybinėmis nuostatomis. Straipsnyje mitybos įpročiai (nuostatos ir praktikos) nagrinėjami kaip viena galimų vyresniosios kartos socialinio kategorizavimo priemonių. Straipsnio tikslas dvejopas: 1) nustatyti, kaip skiriasi vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonių mitybos nuostatos ir praktikos ir kas labiau (jeigu) skiria jaunesniąją ir vyresniąją kartas – mitybos nuostatos ar praktikos; 2) atskleisti, ar vyresnių ir jaunesnių žmonių mitybos nuostatų ir praktikų skirtumai sudaro (...) prielaidas jų stratifikacijai pagal amžių? Tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir empirinių duomenų (reprezentatyvaus kiekybinio tyrimo) analizė. (shrink)

Straipsnyje atskleidžiamos mokinių sociopsichologinės adaptacijos problemos, kylančios integruoto ugdymo aplinkoje siekiant sėkmingos inkliuzinio ugdymo perspektyvos. Mokslinio tyrimo prielaidos rėmėsi asmens apsisprendimo teorijos nuostata, kad išsikeltų gyvenimo tikslų įgyvendinimas ir psichologinė gerovė priklauso nuo asmens savikontrolės. Lietuvoje neįgaliųjų integracijos procesas prasidėjo 1993 m., išleidus Švietimo ir mokslo ministerijai pirmąją instrukciją dėl integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose. Šiuo metu, vadovaujantis teisiniais dokumentais, skirtais neįgaliesiems suteikti galimybę gauti vienodas sąlygas gyventi pilnavertišką ir orų gyvenimą, turime pažymėti, kad Lietuvoje dar nėra sukurto neįgaliųjų integracijos (...) visuomenėje modelio, kuris veiktų kaip vientisas politinių, ekonominių, socialinių interesų bei neįgaliųjų ugdymo ir išsilavinimo mechanizmas. Tyrimo metu sukaupta naujų duomenų apie įgalių ir neįgalių mokinių, besimokančių integruoto tipo ugdymo mokykloje, sociopsichologinės adaptacijos problemas, kylančias bendraujant ir bendradarbiaujant bendroje ugdymo aplinkoje. (shrink)

Historia kłamstwa zaczyna się tam, gdzie historia prawdy. Na przestrzeni wieków zmieniają się jego definicje i oceny moralne. Warunki historyczne, polityczne, społeczne ujawniają jego nowe konteksty. W niniejszym artykule przedstawiam trzy charakterystyki kłamstwa: ze względu naprawdę, w odniesieniu do języka i jego rolę w sztuce. Różnorodność znaczeń implikuje oceny moralne tego zjawiska. Filozoficzna refleksja jest o tyle istotna, o ile stanowi bazę dla innych nauk, np. dla psychologii lub socjologii. Historia kłamstwa wskazuje na niejednoznaczność rozumienia tego pojęcia i konieczność ciągłej (...) refleksji nad jego konsekwencjami. Ta wieloaspektowość sprawia, że mamy do czynienia z relatywizmem, na który jednak nie wszyscy filozofowie się zgadzają. Arystoteles, Aureliusz Augustyn czy Kant bezwzględnie kłamstwo potępiali. Na współczesne postrzeganie kłamstwa składa się więc szereg często niezgodnych ze sobą określeń. (shrink)

Studie pojednává o analýze a navrhovaném řešení problému „hodnotové neutrality" vědy německým kritickým racionalistou Hansem Albertem. Především Albert odmítá dvě vyhrocené pozice: novopozitivistickou ignoraci hodnotících soudů i jejich existencialistickou adoraci. Naopak se prostřednictvím takzvaných přemosťovacích principů snaží překlenout propast mezi poznáním na jedné straně a rozhodnutím na straně druhé. V návaznosti na Maxe Webera uznává princip hodnotové neutrality ve vědě, ovšem pouze v oblasti jejího objektového jazyka, neboť věda jako technologický systém výpovědí má pouze informativní, nikoli normativní charakter. To však (...) nevylučuje hodnocení v rovině předmětů věd a v rovině hodnotové báze věd. Dále se tato studie věnuje otázce hodnoty vědy o sobě a nakonec krátkému seznámení s Albertovým pojetím kritického racionalismu jako návrhu „způsobu života". (shrink)

Pastaruoju metu pasaulyje vis labiau populiarėja laimės kaip atskiros socialinių tyrimų srities studijos, nes vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybės aspektams. Mokslininkai sprendžia klausimus: kas lemia, kad žmonės jaučiasi laimingi; ar esame laimingi vienodai; ką tai atskleidžia apie mus kaip visuomenę; ar skirtingų kartų žmonėms laimė reiškia tuos pačius dalykus; ar laisvoje aukštesnio gerbūvio visuomenėje formuojasi laimingesnių žmonių karta.Šiame straipsnyje, pasitelkiant 1990, 1999, 2008 ir 2017 metų Europos vertybių tyrimo duomenis, analizuojama laimės lygio dinamika Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip skirtingi sociodemografiniai (...) ir kultūriniai veiksniai susirikiuoja į subjektyvios gerovės lygtį ir kaip tai susiję su gyventojų kartų kaita, ypatingą dėmesį skiriant vadinamosios Pirmosios nepriklausomybės kartos specifikai. Atlikta statistinė empirinių duomenų analizė atskleidė reikšmingus laimės jausenos skirtumus skirtingose Lietuvos gyventojų socialinėse kartose, net ir kontroliuojant kitus jai įtaką darančius veiksnius. (shrink)

The development of an information society and information technologies does not result in positive consequences only. Individuals with criminal intent also find their niche. Information security includes the creation of the input, processing and output processes of protection. The objective of information security is to protect the system of values, to protect and ensure accuracy and integrity and to minimize losses that may be incurred if the information is modified or destroyed. In the development of an information society, the new (...) visible changes in the legislation for the classification of crimes–crimes against computers–altered the concept of electronic crime data and information system security concepts. This article presents a brief analysis on the concept of the change of crimes against security of electronic data and information systems, the legislation analysis, the crimes against security of electronic data systems and information dynamics and its relationship with business factors. (shrink)

This article constitutes excerpts of a videotaped discussion hosted by the New England Journal of Medicine on January 14, 2008, concerning a range of topics on lethal injection prompted by the United States Supreme Court's January 7 oral arguments in Baze v. Rees. Dr. Atul Gawande moderated the roundtable that included two anesthesiologists - Dr. Robert Truog and Dr. David Waisel - as well as law professor Deborah Denno. The discussion focused on the drugs used in lethal injection executions, whether (...) physicians should participate, potential alternatives, and some of the legal parameters of Baze. (shrink)

Remiantis kiekybinės apklausos, atliktos vykdant projektą „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“, kurį vykdė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras, o finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Mokslininkų grupių projektų programą (reg. Nr. MIP-11306), rezultatais, straipsnyje analizuojami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų skirtingo tipo mikrorajonų respondentųviktimizacijos rodikliai, jų sąsajos su rizikos kaimynyste bei jai įtakos turinčiais veiksniais. Rajonų atrankos metodu buvo apklausta 1 890 respondentų iš centro, senojo darbininkiško, sovietinių daugiabučių ir priemiesčio tipo mikrorajonų.Skirtingo tipo mikrorajonų viktimologinei ir (...) rizikos kaimynystės veiksnių analizei buvo panaudoti erdvinio (teritorinio) skerspjūvio bei gynybinių / negynybinių erdvių modeliai. Rizikos kaimynystė analizuota pagal socialinės betvarkės teorinį modelį, apimantį nusikalstamumo, triukšmo, prievartos kaimynystėje, šiukšlinimo, viešo ir privataus turto gadinimo veiksnius. Atlikta kiekybinė duomenų analizė leidžia teigti, kad,priešingai nei priemiesčio mikrorajonas, sovietinių daugiabučių ir senasis darbininkiškas mikrorajonai pasižymi didele viktimizacijos patirtimi, nesaugia kaimynyste bei didesnės rizikos kaimynystę lemiančiais veiksniais. (shrink)

Accurate and valid data on criminality are the foundations of any efficient crime policy and crime prevention. However, modern criminal justice and crime prevention has to deal with multiple, often conflicting sources of data. Our paper considers the prospects of integration of the most important data on criminality:victimological and recorded data. The way of their integration – a two-rays approach (RAS) – has been proposed. A new integrated criminality research tool, able to combine victimological and recorded data has been developed. (...) This tool was used in the nation-wide representative study of criminality in Lithuania. The outcomes of this study and the integrated (“two-ray”) investigation of criminality are discussed. (shrink)

Approximately twenty years after it was necessary to fight for human rights, the time came when it was necessary to do it again. Or to begin at the very least to protect them very strongly and thoroughly in a preventive manner. Other methods and means will revert to time when human rights were formally anchored but their material establishment is not yet realized, or not at least to the extent expected corresponding to their real substance. The beginning of the 90’s (...) in Central and Eastern Europe was a success in that human rights began to be looked on as natural, forming the basis of democratic State respecting the rule of law. Today we are increasingly more often encountering the reality that human rights, on the contrary, to the same extent that they have been able to be established, they are losing in value. The biggest danger consists in the fact that limiting of human rights often is attended by silence, without wider public discussion or deliberations. The lack of qualified discussion during the limiting of human rights by way of laws and implementing regulations is however a systemic problem. Correction of its results can be often very complex and doing away with the causes a long term effort. It is dependent on the quality of representative democracy and of the civil society as well. This article is devoted to problem of implementation of evidence of data accompanying telecommunications traffic, the so-called data retention, and in its development from lack of legal regulation to roughly unconstitutional legal regulation and finally to hope for a reasonably constitutional solution. (shrink)

The paper discusses the problems in the detection of security information in legal and other administrative data. The authors analyse the prospects of the use of datamining in the solution of two key problems: abundance and indirectness of these data. Security research uses two kinds of data. The first one is scientific data, designed and gathered specially for the verification of certain security theories. They are the data of criminological, sociological, psychological surveys, experimental data, etc. The second kind is data (...) that are not designed for security research. Most of the data are the by-products of the national legal system, especially its criminal justice, of national and local institutions responsible for the maintenance of public order, and of other public agencies. All the data provide huge amounts of information destined to control and direct the activities of these institutions. There are two kinds of problems in the use of this information in security study. First, this information has to be ‘decoded’ from data describing the activities of related institutions. Second, data on security are lost in huge amounts of other public data. Thus, they have to be ‘mined’. The paper discusses the prospects of the modern information proceeding method—data-mining in the solution of both problems. A new concept of data mining as a meta-procedure is proposed. The object of this meta-procedure is supposed to be the integration of multiple current theories (for example, criminal security) and related statistical procedures. A general algorithm of such data-mining is proposed. (shrink)

The article analyses the legal regulation of electronic marketing in the European context. The historical and teleological perspective on past and present regulations of electronic marketing is provided. Emphasis is given on the ability of the legal rules to preserve the balance of private and entrepreneurial interests, and the desirable principles of the regulation of the socially beneficial electronic marketing. The paper concludes that the harmonization of legal regulation of electronic marketing at the European Union level is limited, which causes (...) numerous negative consequences, such as jurisdiction shopping. Some countries (e.g. Finland) follow opt-out regimes for at least some types of electronic marketing, while other countries (including Lithuania) prohibit most forms of electronic marketing without the prior consent of the customer (opt-in). Thus, further regulation and harmonization of the electronic marketing law is suggested at the regional (the EU) and national level, along with more self-regulation and a balanced approach towards future regulation. (shrink)