The constitutional right to self-expression, used by societies professing democratic values (Constitution, Article 25), is a highly important feature for forming the political will of the citizenry. A broad, multi-sided public discussion on all issues of public interest is only possible with the existence of an appropriate amount of freedom of information. A strong mechanism for disseminating information that operates between citizens and the parliament is able to generate a sphere for discussion and mutual influence which are essential for indirect (...) democracy. A discussion’s depth, quality and comprehensiveness constitute important factors which determine the correctness of choices made by citizens and politicians. Mainly, it is the free press which fosters communication between political parties and citizens. The role of the “watchdog” is fundamental to revealing the circumstances under which politicians or other public persons make different political and administrative decisions. This is what permits the identification of motives for rulings and the circumstances under which they were approved. (shrink)

Straipsnyje aptariamos visuomenės ir valstybės modelių paieškos XX a. pradžios katalikų intelektualų darbuose. Teigiama, kad lietuvių katalikų intelektualai (A. Kaupas, S. Šultė, A. Civinskas, K. Šaulys, J. Staugaitis ir kt.) savivaldą laikė efektyviausia visuomenės narių valdymo forma. Atskleisdami krikščioniškai suprantamos demokratinės savivaldos teigiamybes ir keliamus reikalavimus individui, katalikai rodė priešingumą bolševikų propaguojamai vienintelei „teisingai visuomenės valdymo formai“ – proletariato diktatūrai, uzurpuojančiai individo teises klasės naudai, ugdė demokratijos ir atitinkamo valstybės sutvarkymo bei valdymo poreikį. Aukščiausias teisines galias galinti (...) turėti tik visa tauta, kurios gerovės ir tvarkos siekiams subordinuojama politinė valdžia. Teisė ir įstatymas, taip pat valstybinė administracinė veikla legitiminiais laikytini tik tada, jei jie yra subordinuoti aukštesnei, t. y. viršvalstybinei, teisei (žmogaus prigimtinėms teisėms)ir visų pirma moralei. Politinės demokratijos įgyvendinimą katalikų intelektualai siejo su tokiu valstybės ir visuomenės gyvenimo sutvarkymu, kuris užtikrintų kiekvienam piliečiui teisę ir galimybę naudotis rinkimų teise, spaudos ir žodžio laisve. Koks tos valstybės sutvarkymo ir valdymo būdas – konstitucinė monarchija ar respublika – ne tiek jau svarbu. Pagrindinis jo priimtinumo kriterijus – kiek jis padeda siekti žmogui gerovės pagal krikščionybės nuostatas ir nepažeidžia žmogaus prigimtinių teisių. O tai priklauso ir nuo valdančiųjų išminties, ir nuo valdomųjų pilietinės brandos. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama subjektyviosios gerovės priklausomybė nuo pajamų lygio analizuojant ES šalių atvejį. Ši priklausomybė yra nagrinėjama tiek mikrolygmeniu, apimant atskirų gyventojų ir gyventojų grupių pagal pajamų decilius lygį, tiek ir makrolygmeniu, akcentuojant vidutinę visuomenės subjektyviąją gerovę, vidutines pajamas bei pajamų pasiskirstymo netolygumą. Straipsnyje aptariama subjektyviosios gerovės priklausomybės nuo pajamų problema ir pateikiama šios priklausomybės empirinė analizė bei jos rezultatų interpretavimas. Nustatyta, kad pajamos daro teigiamą poveikį gyventojų subjektyviajai gerovei tiek mikro-, tiek ir makrolygiu. Mikrolygmeniu pastebėtas reikšmingas asmenybės bruožų poveikis (...) individo subjektyviajai gerovei. Taip pat nustatyta, kad kuo pajamos yra tolygiau pasiskirsčiusios visuomenėje, tuo yra aukštesnė vidutinė visuomenės subjektyvioji gerovė. (shrink)

Straipsnyje analizuojama galima grėsmė didelei Lietuvos visuomenės daliai, kylanti dėl centralizuoto šildymo sistemos funkcionavimo rizikos. Aptariama, kaip sovietiniu laikotarpiu didelė visuomenės dalis tapo energetikos sistemos įkaitu ir kaip pažangia laikyta centralizuoto šildymo sistema šiandien yra sunki našta daugybei šalies gyventojų. Analizuojant „organizuoto neatsakingumo“ reiškinį, atskleidžiamas rizikos visuomenėsparadoksas (kuris apibūdina dualistinę rizikos – rizikos kūrimo ir politinės atsakomybės vengimo – prigimtį), iš dalies paaiškinantis atsakingų institucijų nesugebėjimą spręsti centralizuotos šildymo problemos.

Straipsnyje nagrinėjama T. Kačerausko monografija „Kūrybos visuomenė“, kuriai būdinga paradoksali sąvokų, terminų, reiškinių opozicija. Ji įžiebia mokslinę diskusiją, skatina analizuoti įvairiomis plotmėmis. Pasak straipsnio autoriaus, monografijos nauda lengvai įžvelgiama – tai galimybė ją naudoti Lietuvoje populiarėjančiose kūrybinių industrijų studijose, perspektyva paskatinti mokslinę diskusiją, toliau plėtojant monografijos autoriaus aktualizuotą kūrybinių industrijų individualumo ir masiškumo, vieneto ir tiražo priešpriešos analizę. Išskirtinis monografijos bruožas – postmodernus kalbėjimas, puikiai derinantis mokslinę argumentaciją ir mokslinę publicistiką. Kritikuojamas nepakankamas kinematografo, radijo, televizijos, muzikos industrijos įtakos akcentavimas, požiūris (...) į radiją ir televiziją kaip į sustingusias medijas, diskutuojama su T. Kačerausko skeptišku požiūriu į audiovizualines medijas. Autorius plėtoja žaidimo totalitarizmu televizijoje temą. (shrink)

Straipsnio tikslas – empiriškai ištirti energetinio saugumo politikos poveikį Lietuvos socialinei sanglaudai. Straipsnis paremtas J. Jenson (1998) ir P. Bernardo (1999) atliktais tyrimais bei pasiūlytomis analitinėmis kategorijomis. Konceptuali schema identifikuoja konkrečias – ekonominę, politinę ir sociokultūrinę – aktyvumo sritis, kurios analizuojamos tikrinant dichotomijas tarp visuomenės požiūrio bei visuomenės elgsenos. Šios dichotomijos leidžia išskirti empirines analizės dimensijas, kurių kiekybinės išraiškos leidžia aprašyti energetinio saugumo politikos poveikį Lietuvos socialinei sanglaudai.

On the grounds of the fundamental value of the human rights, which is the human dignity, this article describes a basis of the right to health care in terms of quality, discloses its concept, reviews the spheres of health system in which this right is exercised: health care and public health. The right to health care is stressed as one of the fundamental rights, without which the person will not able to enjoy other rights: economic, political and social rights. It (...) comprises the right to enjoy the best physical and mental health. The right to health care is not absolute in itself: efficiency of its implementation depends upon both ability of administrative and institutional systems, which were created by the state, to properly implement the assigned functions and upon the individual, its state of health and lifestyle. (shrink)

Kadangi šiandieninė visuomenė yra laikoma kūnu, socialines problemas reikėtų apibrėžti atitinkamai kaip higienos ir švaros problemas. Šiuo atžvilgiu daugybė zombių lavonų vaizdavimo atvejų zombių filmografijoje gali būti suvokiami kaip konkretūs grėsmės bei ligos suvokimo pavyzdžiai. Šiame straipsnyje teigiama, kad zombių atvaizdai kine turi teigiamo potencialo žmonijos socialiniam gyvenimui, o šis potencialas apibūdinamas kaip nauja galimybė susidurti su absoliučia kitybe. Šiame kontekste nagrinėjami filmai „Po 28savaičių“ (angl. „28 Weeks Later“), „Pasaulinis karas Z“ (angl. „The World War Z“) bei „Naujoji karta Z“ (...) (angl. „The Girl with All the Gifts“) iškeliant mintį, kad būtent užkratas ir kitybė įgalina žmonijos emancipaciją. Vietoj kapitalistinės racionalizacijos griovimo nepasiūlant jokių alternatyvų, zombių lavonai skelbia naujos socialinės formos gimimą, kuris tyrinėjamas pasitelkiant filmą „Puikybė ir prietarai, ir zombiai“ (angl. „Pride and Prejudice and Zombies“). (shrink)

[straipsnis lietuvių kalba] Straipsnyje aptariama Alberto Camus kūrybos bruožai ir jo esė „Sizifo mitas“. Teigiama, kad pagrindinė šio kūrinio tema yra absurdas ir su juo susijusios sąvokos: maištas, laisvė, aistra ir panašiai. Absurdas yra pasaulio dėsnis, o kartu proto maištingas pasipiktinimas, nes proto įstatymas yra išmintingas motyvavimas, - absurdas ir išmintis negali būti kartu. Absurdas yra santykis tarp pasaulio ir žmogaus. Absurdą reikia suprasti, įsisąmoninti ir paniekinti. Žmogus, išsirinkdamas gyvenimą per laisvę ir maištą, neigia absurdą, nors jo nesunaikina. Patyręs (...) absurdą ir pasirinkęs gyvenimą, o ne savižudybę, žmogus iš naujo įvertina kiekvieną būties akimirką. Daroma išvada, kad pradėjęs nuo svarstymų apie mirtį ir savižudybę, A. Camus savo samprotavimus baigia gyvenimo teigimu, džiaugsmo troškimu stoiškos ir sąmoningos būties akimirkos sąlygomis. (shrink)

_Relevance. _The role of internal audit in the entity's governance structure is constantly evolving. For a variety of reasons, internal auditors engage in an in-depth analysis of business processes to help ensure that these processes are working properly and effectively. One reason is that advanced entities expect internal auditors not only to verify compliance with laws and procedures, but also to suggest ways to make internal control more effective. However, often internal auditors in entities do not perform the function they (...) could and should perform. They focus on tax matters, financial statements, and assess compliance with procedures. Internal auditors are sent where problems arise to play the role of auditors to detect errors and report blame. In some entities, internal auditors are separated from business or operational problems, leaving them with the traditional function of verification [Daujotaitė et.al. (2015), Tarptautiniai vidaus audito profesinės praktikos standartai (2004), Rupšys et.al. (2007), Lakis (2017)]._ _ Scientists investigate internal audit from different angles, highlighting issues in the design and implementation stages of internal audit. Recently, the scientific literature has increasingly focused on the quality of internal audit and its evaluation. The collapse of banks also contributed to this, although in 2007 Bank SNORAS Internal Audit Service was awarded the title of "Oldest Internal Audit Service" by the Lithuanian Association of Internal Auditors. Although it is believed that poor quality audit is only due to insufficient qualification and professionalism of the auditor, this view can be negated by the list of factors determining the internal audit environment [Lakis (2007), Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas (2002), Pickett (2011)]. Modern performance and business management tools require employees to change their well-established work habits, but internal audit is still associated with the function of verifier for many managers and internal auditors themselves. The speed of adapting to changes in the environment depends on the success of operations and business, which requires managers to have a modern approach to their internal audit function. _Research aim:_ Identify and evaluate the determinants of the internal audit environment. _Research methods: _Systemic analysis of scientific literature and legislation and questionnaire survey. _Research results and conclusions_: Systematic analysis of the literature suggests that the following key factors exist in the internal audit environment: the legislative environment; regulatory enactments; business practices in the region. The first two factors are otherwise known as legal regulation. It should be noted that there are significant differences in the legal level of audit regulation between external, public and internal auditing. Most of the regulations are for external audit, and least for internal audit. An analysis of the legal literature and regulatory documents on internal audit suggests that only the public sector and, to some extent, commercial banks are required to comply with statutory and regulatory requirements that are binding on them. The activities of private sector internal auditors are not regulated by law, the functions of internal auditors are determined by the managers of the entity in which they work, and the standards are purely advisory. The beginning of the establishment of internal audit in Lithuania is considered to be 1995, when the Board of the Bank of Lithuania approved the Procedure of the Internal Audit Service of Commercial Banks and obligated commercial banks to establish internal audit services. The development of internal audit in the Lithuanian public sector was started only in 2000. In accordance with the 2000 February 7th Government of the Republic of Lithuania resolution no.127 On Internal Audit of State-owned Enterprises and Institutions, internal audit units or positions have been established within public institutions. 2002 January 1st this resolution was replaced by the Republic of Lithuania Law on Internal Control and Internal Audit. International Standards on Internal Auditing that set out the principles for conducting internal auditing are applied worldwide. The standards themselves are fairly generalized, setting only basic requirements and guidelines, as TVAI seeks to have the standards adopted by the widest possible audience. The Internship Regulations provide interpretations and more detailed explanations of the Standards of Professional Practice in Internal Auditing. Standardization and other supporting materials include methodological literature, studies and reviews, books, seminars, conferences and more. A systematic analysis of the literature indicates that sufficient legislation and regulations have been adopted, which has a positive impact on the internal audit environment. In order to assess the impact of business practices in the region on the internal audit environment, a questionnaire survey was conducted among the employees of the entities. It showed that a manager's attitude towards internal audit is strongly influenced by his education. Internal audit is acceptable to higher education managers because they are more open to change and open to change. Educated executives enable the internal auditor to be qualified and understand that internal audit requires an appropriate amount of knowledge. Respondents were also asked about their views on the internal audit process. When employees are not hostile to auditing and evaluating their work, it positively affects the internal audit environment, enabling internal auditors to play the role they would like to have in the company. (shrink)

Diskurso analitinis požiūris propagandos tyrime gali padėti ne tik ištirti propagandos turinį, žodyną, bet ir jo kūrimo kontekstą, kurio analizė tampa vis svarbesnė, plėtojantis sunkiau atpažįstamoms propagandos formoms. Šiame straipsnyje, taikant pusiau sisteminę literatūros apžvalgą ir dedukcinę teminę analizę, nagrinėjama, kaip jungiant propagandos ir diskurso terminus suvokiama propaganda bei kokiose tyrimų tematikose, interpretaciniuose kontekstuose ir kokius metodus pasitelkiant naudojama tokia jungtis. Į apžvalgą įtraukti anglų kalba 2012–2021 m. publikuoti mokslo darbai, kurių pavadinimuose minimi propagandos, diskurso ar propagandinio diskurso terminai. Tyrimo (...) rezultatai rodo, kad propagandos analizei pasitelkdami diskurso analitinį požiūrį, tyrėjai propagandą daugeliu atveju suvokia kaip neigiamą reiškinį, todėl jos analizei dažniausiai pasitelkia kritinę diskurso analizę. Propagandos ir diskurso terminų jungtis moksliniuose tyrimuose naudojama vis dažniau ir yra ypač būdinga visuomenę poliarizuojančių propagandinių pranešimų analizei. Tačiau moksliniuose darbuose propagandos ir diskurso terminų jungtis ne visada išplėtojama tinkamai. (shrink)

XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje pradėjo formuotis laimės ekonomikos ir jos principus realizuojančios felicitarinės (felicitas – lot. laimė) politikos kryptis, kuri kartais įvardijama kaip „laimės revoliucija“. Kadangi „revoliucijos“ nevyksta be savo šalininkų, aktualus klausimas: „Ar Lietuvos visuomenė susipažinusi su šiomis idėjomis ir kokiu mastu jas palaiko?“ Ieškant atsakymo į šį klausimą, 2016 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Iš viso apklausta 1 001 suaugęs žmogus (18 metų ir vyresni).Apklausa parodė, kad apie laimės ekonomiką yra girdėję / skaitę (...) 11,0 % respondentų. Šiai „žinančiųjų“ grupei dažniau priklausė jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, gaunantys didesnes pajamas žmonės. Nepaisant sąlyginai žemo laimės ekonomikos žinomumo, esminiam jos teiginiui – svarbiausiu Lietuvos valstybės tikslu turi tapti Lietuvos gyventojų laimė – pritarė absoliuti dauguma respondentų (81,1 %). Analogiški rezultatai gauti atliekant kokybinius laimės ekonomikos nuostatų tyrimus ir žvalgybines apklausas Lietuvoje bei Latvijoje. (shrink)

Straipsnyje pateikiami mokyklos vaidmens sampratos kaitos orientyrai remiantis filosofinio rekonstrukcionizmo percepcija, brėžiamos ugdymo linkmės ir slinktys rodant mokyklos orientavimąsi į avangardinį visuomenės pertvarką inicijuojantį irįgyvendinantį vaidmenį. Mokyklos vaidmuo ugdyme projektuojamas įvertinant dvi filosofinio rekonstrukcionizmo prielaidas: 1) visuomenę nuolatos reikia pertvarkyti, 2) socialinės permainos sietinos tiek su ugdymo pertvarka, tiek su jo pritaikymu pertvarkant visuomenę. Išryškinamas ugdymo siekinys rekonstrukcionizmo metodologinėje prieigoje – mokinio ugdymas ir saviugda tampant sociumo pertvarkos iniciatoriumi, siekiant žmonių gerovės, tobulinant visuomenę. Tam tikslui pateikiamos ugdymo tikslų, turinio, (...) metodų projektavimo įžvalgos.Keliamos filosofinio rekonstrukcionizmo idėjos, galinčios padėti mokyklos vaidmens ir ugdymo joje kaitai – mokyklos vaidmens sampratos turinio erdvė, ugdymo tikslų, turinio, metodų įžvalgos, ugdymo mokykloje ir už jos ribų ryšys. (shrink)

Šio straipsnio tikslas – identifikuoti stigmos apraiškas asmeniniu, struktūriniu ir visuomeniniu lygmeniu, jos poveikį Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemai, sutrikusios psichikos asmenims ir šioje srityje priimamiems politiniams sprendimams. Pristatomi 2015–2016 m. tyrimų duomenys: žiniasklaidos diskurso analizė, psichikos sveikatos centrų pacientų subjektyvaus požiūrio į gautą gydymą tyrimas ir ekspertų nuomonės apie Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemos padėtį tyrimas.Rezultatai parodė, kad paslaugų vartotojus su stigma sieja išmoktas bejėgiškumas, taikstymasis su mažesnėmis galimybėmis, stigmos suvokimas skatina atsitraukti nuo aplinkinių, neįvardyti ligos. Žiniasklaidos analizė taip (...) pat išryškino šios asmenų grupės sumenkinimo tendencijas, ribotas jų galimybes dalyvauti formuojant diskursą. Ekspertų tyrimo rezultatai atskleidė stigmos poveikį psichikos sveikatos sistemai – dominuojantys diskursai padeda palaikyti stigmos poveikį instituciniu lygmeniu. Atskirus stigmos lygmenis sieja nekonstruktyvios įveikos schemos, grindžiamos psichiatrų mėginimais išlaikyti turimą galią, sutrikusios psichikos asmenų pastangos išsaugoti privatumą, žiniasklaidos reakcija į kritiką argumentuojant visuomenės teise žinoti.Asmeninės, visuomeninės ir struktūrinės stigmos analizė leidžia suvokti stigmos reiškinio daugiasluoksniškumą, identifikuoti paraleles tarp individualių patirčių ir pesimizmu bei stereotipais persmelkto požiūrio į visą psichikos sveikatos priežiūros sistemą. (shrink)

Tyrimų duomenys rodo, kad šiuolaikinė tranzicijos į suaugystę patirtis neatitinka so­cialinių normatyvinių tvarkaraščių, o suaugystės samprata prarado didelę savo vaid­menų struktūros ir tradicinės prasmės dalį, tapo daug labiau psichologiniu reiškiniu, siejamu su vėlyvosios modernios visuomenės individualizacija. Šiame straipsnyje analizuojamos suaugystės sampratų sąsajos su tranzicijos į suaugystę patirtimi Lietuvoje XXI a. Siekiama atsieti šias sąsajas formuojančius ar jų nebuvimą lemiančius veiksnius. Tam pasitelkta 1990­ųjų pradžioje gimusių dviejų skirtingų lyčių jaunuo­lių suaugystės atvejų analizė, paremta kokybine gyvenimo istorijų interviu medžiaga. Straipsnyje taip pat (...) pateikiamas platesnis ir bendresnis suaugystės modelių kaitos, pra­sidėjusios visuomenėms pereinant iš modernybės į vėlyvąją modernybę, vaizdas. Jis papildomas suaugystės kaitos XX–XXI a. Lietuvoje apžvalga. (shrink)

Pastaruoju metu pasaulyje vis labiau populiarėja laimės kaip atskiros socialinių tyrimų srities studijos, nes vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybės aspektams. Mokslininkai sprendžia klausimus: kas lemia, kad žmonės jaučiasi laimingi; ar esame laimingi vienodai; ką tai atskleidžia apie mus kaip visuomenę; ar skirtingų kartų žmonėms laimė reiškia tuos pačius dalykus; ar laisvoje aukštesnio gerbūvio visuomenėje formuojasi laimingesnių žmonių karta.Šiame straipsnyje, pasitelkiant 1990, 1999, 2008 ir 2017 metų Europos vertybių tyrimo duomenis, analizuojama laimės lygio dinamika Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip skirtingi sociodemografiniai (...) ir kultūriniai veiksniai susirikiuoja į subjektyvios gerovės lygtį ir kaip tai susiję su gyventojų kartų kaita, ypatingą dėmesį skiriant vadinamosios Pirmosios nepriklausomybės kartos specifikai. Atlikta statistinė empirinių duomenų analizė atskleidė reikšmingus laimės jausenos skirtumus skirtingose Lietuvos gyventojų socialinėse kartose, net ir kontroliuojant kitus jai įtaką darančius veiksnius. (shrink)

Neonatūralisto Josepho Rouse’o kultūrinių mokslinio žinojimo studijų filosofinė programa yra natūros ir kultūros, taip pat mokslinio ir nemokslinio žinojimo radikalios atskirties kritika, inicijuojanti autonomiško mokslo sampratos suspendavimą. Dimitrijaus Ginevo kognityvinio egzistencializmo (hermeneutinės fenomenologijos atmainos) požiūriu, kultūrinė mokslo autonomija yra pamatinis demokratijos ramstis, o natūralistinis „postmodernus“ mokslo „nuvietinimas“ vertinamas kaip kultūros ir visuomenės scientifikacijos grėsmė. Tad ginti kultūrą, visuomenę, demokratiją, o kartu ir savo teises į mokslo tyrimus yra hermeneutinio naratyvo akademinė-pilietinė priedermė. Kultūrinių mokslinio žinojimo studijų požiūriu – atvirkščiai – (...) mokslo autonomijos idėjos (modernybės naratyvo relikto) propagavimas tolygus kultūrinei mokslo stigmatizacijai, o hermeneutinė fenomenologija pati ją skatina. Straipsnio tikslas – palyginti neonatūralistinę ir hermeneutinę-fenomenologinę mokslo topologijas iš „metafilosofinės“ perspektyvos ir įvertinti jų bendradarbiavimo galimybes. (shrink)

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir įstojus į Europos Sąjungą suaktyvėjo Lietuvos gyventojų judumas, kuris sudarė prielaidas naujoms veikloms, karjeros galimybėms ir šeiminio gyvenimo formoms. 1980–2000 m. gimusiųjų asmeninio gyvenimo planavimas vyko aplinkoje, kuri labai skyrėsi nuo jų tėvų asmeninį gyvenimą formavusios sovietmečio aplinkos. Dalyvavimas migraciniuose procesuose per tėvų, artimųjų arba asmenines patirtis formavo asmeninio gyvenimo lūkesčius ir elgseną, keliančius visuomenės nerimą dėl jaunų žmonių išvykimo iš Lietuvos ir šeiminių ryšių transformacijos mobilumo sąlygomis. Pasitelkiant Carol Smart (2007) asmeninio gyvenimo koncepcijoje pasiūlytas (...) teorines idėjas apie socialinės aplinkos, kasdienių praktikų ir asmeninių projektų sąryšį, straipsnyje analizuojama, kaip globali migracija formuoja 1980–2000 m. gimusių ir nepriklausomoje Lietuvoje augusių asmenų migracinius ketinimus, susisaistymo su Lietuva ir šeiminio gyvenimo vaizdinius. Remiantis dviejų Lietuvos gyventojų reprezentatyvių apklausų bei migracinės patirties turinčių asmenų kvotinės apklausos duomenimis, surinktais įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuotus mokslininkų grupių projektus, statistinės analizės rezultatais, autorės nagrinėja, kaip jaunimas kuria ateities planus, kokia dalis jų svarsto išvykti iš šalies, kaip migracinės praktikos koreguoja šeiminio gyvenimo įsivaizdavimą. Straipsnyje atskleidžiama, kaip nepriklausomybės laikotarpiu susiformavusi atvira visuomenė ir mobili socialinė aplinka sukūrė prielaidas lanksčiam susisaistymui su savo kilmės šalimi ir savitam jaunų žmonių supratimui apie šeiminį gyvenimą. (shrink)

Egzistencinės grėsmės, tokios kaip pandemija, karas, neteisėta migracija, priskirtinos didelio poveikio grėsmėms, nes destabilizuoja gerovės sistemas, kelia pavojų valstybės saugumui ir visuomenės sanglaudai. Grėsmių poveikį pirmieji pajunta socialiai pažeidžiami žmonės, todėl socialinės pagalbos sistemos turi transformuotis, kad atlieptų naujai atsiradusių pažeidžiamų grupių poreikius. Straipsnyje, remiantis literatūros analize, gilinamasi į sistemos atsparumo sampratą žvelgiant per asmeninių socialinių paslaugų (ASP) sistemos ypatumus. Pasitelkiant J. S. Colemano įžvalgas apie socialines sistemas, bendrą atsparumo koncepciją, kildinamą iš ekologinių sistemų teorijos, bei socialinės sistemos mikro-, (...) mezo- ir makrolygmenų tarpusavio sąveikos sampratą, konstruojama asmeninių socialinių paslaugų sistemos atsparumo išorinėms grėsmėms vertinimo koncepcija. Ja remiantis straipsnyje išplėtoti analizės rėmai leidžia identifikuoti skirtingas ASP sistemos gebėjimo keistis konfigūracijas bei jas lemiančius veiksnius. ASP atsparumo koncepcijos pagrindu buvo parengtas ir šiuo metu vykdomas empirinis tyrimas. (shrink)

Straipsnyje siekiama atskleisti, kiek įtakos švietimo funkcijoms turi visuomenės socialinė kaita. Analizuojamos tos funkcijos, kurios tapo svarbios po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, nes Lietuvai perėjus prie laisvosios rinkos, vienos aktualiausių yra švietimo funkcijos, turinčios užtikrinti švietimo prieinamumą ir socialinį teisingumą. Pagrindinis švietimo funkcijų tikslas – sušvelninti socialinę nelygybę, sumažinti skurdąir socialinę atskirtį. Straipsnio autorių nuomone, pagrindinės švietimo funkcijos, galinčios užtikrinti didesnę visuomenės homogenizaciją, yra: socializacija ir kultūrinė reprodukcija, socialinė kontrolė ir socialinė integracija.

L’intérêt pour les idées de l’Etat de droit en Lituanie comme dans les autres pays s’est développé de façon marquée dans les périodes où l’appétit de liberté des citoyens était stimulé par le caractère oppressif du pouvoir d’Etat contre lequel ils devaient se défendre. Cette théorie exposait que seul l’Etat de droit pouvait être considéré comme une organisation politique légitime de la société. Les premières théories lituaniennes de l’Etat de droit sont apparues entre le XVIe et le XVIIIe siècles, dans (...) le Grand-Duché de Lituanie lorsque le pouvoir de l’Etat était affaibli et permettait plus aisément de lutter contre ses excès. Nous considérons cette période comme marquant les prémices de l’Etat de droit en Lituanie, comme le début de l’Etat de droit en Lituanie qui survivait les causes et les conséquences de l’évolution de ces idées. (shrink)

Straipsnyje papasakojama apie angliškojo utilitarizmo teorijos autoriaus Jeremyio Benthamo (Jeremy Bentham, 1748–1832) gyvenimo būdo, grindžiamo „galimai didžiausios laimės galimai didžiausiam žmonių skaičiui“ principu, modelį. Savąjį modus vivendi filosofas pateikia kaip tam tikrą būties formą. Ją kuria bendri individo ir visuomenės tikslai bei moralinės vertybės.

Požiūriai į Lietuvos narystę Europos Bendrijoje (vėliau – Europos Sąjungoje) empiriškai buvo pradėti tirti jau pirmosiose reprezentatyviose visuomenės nuomonės apklausose. Vienas iš pirmųjų, jau 1991 m., šią temą nagrinėjo Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto. Nuo to laiko atlikta daug reprezentatyvių tyrimų, keitėsi požiūriai į narystę, kito pritarimo ar nepritarimo narystei motyvai, tematinis diskursas, temos aktualumas visuomenėje. Šiame straipsnyje ir siekiama apžvelgti dinaminius požiūrio į narystę aspektus. Parodoma, kad po itin palankaus narystės (...) palaikymo prieš 25-erius metus prasidėjo skepticizmo periodas, kuris vėliau peraugo į entuziastingą pritarimą narystei. Paskutinieji tyrimai taip pat rodo aukštą narystės palaikymo lygį. Šis palaikymas prieš euroreferendumą buvo nulemtas ne tiek tikėjimosi konkrečios naudos sau, kiek vilties, kad bus geriau vaikams, Lietuvai apskritai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėliau nebuvo fiksuojamas nusivylimas naryste. Pasisakantys už narystę Europos Sąjungoje ir anksčiau, ir dabar yra jaunesni, labiau išsilavinę, kvalifikuoti, didžiųjų miestų gyventojai. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „ES valstybių narių elitų ir gyventojų požiūrių į ES raida (2004–2018)“. Sutarties Nr. MIP-025/2015. (shrink)

Žymus Lietuvos sociologas Vytautas Kavolis visą akademinę karjerą plačiai tyrinėjo laisvės klausimą, nors ir nenaudojo „laisvės sociologijos“ pavadinimo. Jo daugiamatė analizė apėmė politines institucijas, kultūros normas, istorinę evoliuciją ir globalias perspektyvas, atskleisdama sudėtingą visuomenės struktūrų ir asmens laisvių sąveiką. Šiame straipsnyje politinės sociologijos požiūriu, išskaidant laisvės ir jos apraiškų įvairiuose visuomenės kontekstuose supratimą, bandoma kristalizuoti V. Kavolio sociologinius rėmus. V. Kavolio tarpdisciplininis požiūris, metodologinis originalumas ir reflektyvi analizė prisidėjo prie gilaus visuomenės laisvėjimo dinamikos ir galios santykių tyrinėjimo, (...) metė iššūkį nusistovėjusioms paradigmoms ir pasisakė už įtraukesnę ir teisingesnę visuomenę. Jo įžvalgos tebėra aktualios šiandienei Lietuvai, išgyvenančiai postsovietinį virsmą ir susiduriančiai su globaliais iššūkiais. (shrink)

Pirmojoje metodologinei problematikai skirtoje straipsnio dalyje nagrinėjamos pastaraisiais dešimtmečiais stiprėjančios tarpdalykinės tendencijos, vis intensyvesnės filosofijos, sociologijos bei komunikacijos sąsajos. Antrojoje dalyje aptariamos vizualinės komunikacijos strategijos, įsivyraujančios humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, svarstomas vizualumo vaidmuo jų suartėjimo ir sąveikos procese. Trečiojoje dalyje dėmesys sutelkiamas ties viena reikšmingiausių moderniosios visuomenės formų – minia, nagrinėjamas filosofinis ir sociologinis santykis su minia, išryškinamas esmiškai negatyvus filosofo požiūris į minią bei principinis bandymas nuo jos atsiriboti. Ketvirtojoje konkrečių minios atvaizdų analizei skirtoje straipsnio dalyje nagrinėjamos LTSR (...) fotografo Fišerio nuotraukos, vaizduojančios stalinistinėje epochoje populiariose priverstinėse šventinėse demonstracijose dalyvaujančią minią. Skirtingais rakursais žvelgiant į tuos pačius atvaizdus svarstoma, kokius filosofinius bei socialinius kontekstus jie gali atskleisti, išryškinami filosofinės interpretacijos ir sociologinės prieigos savitumai bei skirtumai. (shrink)

Straipsnyje, remiantis ribų diskursu, komunikologijos prieigomis ir fenomenologijos nuostatomis, nagrinėjamos akademinės teritorijos ir jų ribos. Plėtojamos šios tezės: 1) akademininkas – dvigubas agentas, ne tik dirbdamas skirtingose institucijose, bet ir priklausydamas skirtingiems akademiniams lygmenims, mokslo idėjoms migruojant iš vienos akademinės teritorijos į kitą; 2) tik priklausydamas tam tikro mito bendrijai, kurios aplinkoje jis formuojasi drauge formuodamas šį mitą, akademininkas tampa savimi; 3) būdamas vienas akademininkas netapatus sau, kitaip tariant, jo nėra be akademinio fono, kurio mito ugdytinis būdamas ir kurį keisdamas (...) jis siektų savo tapatumo; 4) nė viena iš akademinių bendrijų, besivaržančių dėl ribinių teritorijų, komunikuodamos nepraranda teritorijų, priešingai, jos abi išplečia savo žemes, prisijungdamos naujus tyrimo pakraščius bei šalutinius kelius, kurie galiausiai pakeičia ir centro vietą bei vieškelių kryptį; 5) finansuodama akademinių teritorijų įdirbimą valstybė ne tik kontroliuoja universitetus, bet ir prižiūri, kad nebūtų peržengtos nustatytos akademinės veiklos ribos: universitetų karas, sukeldamas nusistovėjusių galios komunikacijoskanalų sumaištį, klibintų valdžios pozicijas; 6) skaldydama ir valdydama valdžia siekia pačių akademininkų rankomis užgniaužti bet kokius kūrybinius ekscesus ir įtvirtinti galios komunikaciją, kurios kanalu tampa akademinis mitas – mokslinės žiūros ir mokslinio žargono visuma, plėtojama tam tikrame universitete; 7) universitetas (ne tik privatus) tampa medija, ne tik pratęsdamas visuomenės vartojimo lūkesčius, bet ir užtikrindamas vartotojiškos visuomenės mainų likvidumą; 8) akademinis regionas – būtina mokslinio mito gyvavimo sąlyga, gyvybinė aplinka, kurioje mitas ne tik skleidžiasi, bet ir įgauna naujas gyvybės formas; 9) ekspertizės, siekiant atidalyti kokybiškas ir nekokybiškas akademines teritorijas, yra magijos salos racionaliame akademinio mito vandenyne. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama kūrybinė klasė. Kritikuojama R. Floridos samprata, pasak kurios, tai – visuomenės grupė, gaminanti ekonomines vertes savo kūrybine veikla. Anot straipsnio autoriaus, ne visi kūrybininkai įsitraukia į ekonominę veiklą ir ne visi kūrybos produktai dalyvauja ekonominėje apyvartoje. Demokratija kaip daugumos valdžia pati savaime nesuponuoja nei kūrybos visuomenės, nei jos kūrybinės raidos, o medijuota visuomenė netgi stabdo kūrybos sklaidą nepaisant atsivėrusių neribotų komunikacinių perspektyvų. Apie kūrybinę klasę galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu nuo jos atskiriame kažkokias kitas mažiau (...) kūrybingas ar nekūrybingas klases. Straipsnyje keliami klausimai: ar kitos – mažiau kūrybingos (nekūrybingos) – klasės yra kūrybos visuomenės dalis; koks jų vaidmuo ne tik apibrėžiant kūrybinę klasę, bet ir formuojantis kūrybos visuomenei; kuo remdamiesi neigiame šių klasių teisę į kūrybingumą, kuri neatsiejama nuo žmogaus veiklos apskritai; koks sąmoningo tapatinimosi su kūrybos klase vaidmuo apibrėžiant kūrybininką; ar kūrybinė klasė nėra priedanga plėtoti tam tikru išskirtinumu paremtą politiką; ar kūrybinėje aplinkoje gali tarpti ir nekūrybingi individai; ar mažiau kūrybingos (nekūrybingos) klasės apibrėžtinos tik neigiamai (kaip stokojančios kūrybingumo); ar kūrybos visuomenėje mažiau kūrybingų (nekūrybingų) klasių laukia neišvengiama ekspropriacija? (shrink)

Straipsnyje nagrinėjami kūrybos socialinės aplinkos, kūrėjo bei kūrybos visuomenės santykio klausimai. Plėtojamos tezės: 1) bet kokia kūryba suponuoja socialumą, tačiau ne atvirkščiai: ne bet kokia socialinė aplinka suponuoja kūrybą; 2) naujos meno krypties pradininkas ir išbaigėjas – du asimetriški socialine prasme poliai: pradininkas asocialus pirmtakų atžvilgiu, bet socialus savo pasekėjų atžvilgiu; išbaigėjas, atvirkščiai, asocialus epigonų ir pamėgdžiotojų atžvilgiu, bet socialus savo pirmtakų atžvilgiu; 3) kuo individas labiau iškilęs virš savo socialinio fono, tuo labiau tikėtina, kad jis – įžymus; 4) (...) iškilumas (iškilimas) didina asocialumo riziką; 5) kūrybos visuomenės ugdymas pastatytas ant meno (su)vartojimo kortos. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjamos bioetikos ir sociologijos tarpdalykinio diskurso galimybės sprendžiant šiuolaikines moralės dilemas. Apžvelgiant bioetikos ir sociologijos disciplinų raidą, atskleidžiami paradigminiai šių disciplinų skirtumai ir joms atstovaujančių mokslininkų požiūriai į etines sveikatos priežiūros problemas. Tradicinėmis laikytos klasikinės biomedicinos etikos temos, kaip, pvz., pacientų teisės medicinoje, eksperimentinių biomedicininių tyrimų su žmonėmis pagrįstumas, eutanazija ar klonavimas, vis dažniau yra analizuojamos empiriniu požiūriu pasitelkiant socialinių tyrimų metodus. Tačiau bioetikos diskurse socialinių tyrimų rezultatai (pvz., visuomenės nuomonės apklausos) yra ignoruojami, ir atvirkščiai – medicinos sociologijos (...) tekstuose vengiama normatyvinės etikos vartojamų teorinių nuostatų ar tuo labiau filosofinės sąvokų analizės. Straipsnyje aptariamos naujos tarpdalykinės nišos – bioetikos sociologijos ir sociologijos bioetikos teorinės perspektyvos. Nagrinėjama, kaip bioetikos ir socialinių mokslų tyrėjų bei ekspertų naudojami problemų sprendimo instrumentai galėtų būti integruojami į bendrą konstruktyvią mokslinę diskusiją ir kokios galimos (medicinos ar sveikatos) sociologijos ir bioetikos (ar medicinos etikos) bendradarbiavimo išdavos. (shrink)

Racionalaus pasirinkimo suvokimas leidžia analitiškai sumodeliuoti ne tik sociodemografinius ir motyvacinius asmenų pasirinkimo veiksnius, bet juos susieti su makrolygmens socialiniais pokyčiais. Žvelgiant sociologiškai, energetinis saugumas yra visuomenės ir jos atskirų grupių rizikos suvokimo pasekmė, todėl racionalaus pasirinkimo teorija šiuo atveju gali padėti tipologizuoti racionalų veikėją energetinio saugumo suvokimo atžvilgiu. Remiantis visuomenės nuomonės apklausa (N = 2002), išskiriami mažai apie energetikos politiką žinančio socialinio veikėjo energetinio saugumo suvokimo tipai ir jų ryšys su įvairiais sociodemografiniais (amžius, pajamos, išsilavinimas, gyvenamoji vieta) (...) rodikliais. (shrink)

Straipsnyje siekiama iškelti kai kuriuos teorinius ir metodologinius socialinės struktūros tyrimo klausimus, atsakymai į kuriuos, mano nuomone, padėtų adekvačiau nagrinėti šiuolaikinės visuomenės sandarą, išryškinti socialinių procesų bei reiškinių raidos tendencijas. Manau, taikomasis socialinės struktūros tyrimo aspektas šiuolaikinėje visuomenėje yra ypač svarbus, kad išryškintomis tendencijomis galima būtų efektyviau remtis formuojant socialinę politiką, mažinti socialinę atskirtį. Pirmiausiai pateikiu socialinės struktūros sampratos variantą. Toliau akcentuoju socialinio laiko ir aplinkos (vietos) reikšmę, kaip esmines bet kokio socialinio tyrimo apibrėžties dedamąsias. Po to išskiriu pagrindinius (...) veiksnius, lemiančius dabarties visuomenių socialinės struktūros raidą. Visų pirma tai revoliuciniai proveržiai mokslo ir technikos srityje, kurie, kaip bebūtų paradoksalu, didina socialinę atskirtį pasaulyje. Galiausiai apibūdinu pagrindines socialinės struktūros tyrimo kryptis, išskirdamas socialinį institucinį, socialinį demografinį, teritorinį, užimtumo ir socialinį klasinį lygmenis. (shrink)

The paper deals with mutual conditionality of existence between the civil society and legal state. The paper is based on the 1918-1940 doctrine of independent Lithuania, the models of the legal state and the tentative models of the civil society created at that time. In the first part of the article, the concept of the legal state is discussed. In terms of creation of the model of the legal state, M. Romeris works are of exceptional importance. It his works, M. (...) Romeris related the legal state in essence with the legal, procedural system for ensuring the lawfulness. On the basis of works of European scholars of the 19th–20th centuries, M. Romeris conducted a critical analysis of the legal state and elucidated its most significant traits. It is notable that M. Romeris was able to make a correct insight into the strategy of advancing towards the legal state. (shrink)

Visą pasaulį apimančios globalizacijos procesų pasekmės paskatino daugelį pasaulio šalių susirūpinti tautinio tapatumo išsaugojimu ir tautinės savimonės ugdymu. Įvairių šalių mokslinėje literatūroje galima aptikti vis daugiau publikacijų tautinio tapatumo, tautiškumo, jo išsaugojimo ir tautinės savimonės ugdymo tematika. Vienas iš šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdą ir normas formuojančių veiksnių – reklama. Straipsnyje teoriniu lygmeniu nagrinėjamas klausimas – kaip ugdyti tautinę savimonę pasitelkiant reklamas? Atlikus mokslinės literatūros analizę ir sintezę nustatyti tautinio tapatumo komponentai ir struktūriniai ryšiai tarp jų, taip pat atskleistas galimas (...) nustatytų elementų pritaikymas prekių ženklų reklamose ugdant tautinę savimonę. (shrink)

Straipsnyje parodoma, kad valstybės puoselėjamos vertybės (gėris, gerovė) – nėra mūsų, kaip individų, „vidinės vertybės“. Mūsų požiūris į tai, kas yra gerovė, nulemtas vidinės patirties, idealų ir prioritetų. Todėl tas valstybės siūlomas vertybes (gerovės supratimą) mes visada turime „pamatuoti“ pagal savąsias nuostatas, savo vertybių masteliu. Kadangi valstybės siūlomos vertybės yra „išorinės“ individo atžvilgiu, tai privalu jas ne tik aiškiai įvardyti, bet ir kritiškai įvertinti, siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu jos eina su prievarta (koks jų „prievartos koeficientas“) ir kokiu mastu jos pripažįsta (...) individo teisę rinktis. Nors valstybės tikslai ir siūlomos vertybės yra išorinės individo atžvilgiu, tačiau norint jas realizuoti valstybei privalu ieškoti būdų, kaip pasiekti, kad žmonės jas priimtų, rasti joms adekvačią išraišką. Kitaip tariant, visi valstybės siekiai turi būti derinami su visuomenės narių siekiais ir optimaliausiu būdu tuos jų siekius išreikšti. Tik tuo atveju valstybės tikslai, puoselėjamos vertybės iš „išorinių“ gali virsti „vidinėmis“ – tapti individui savos ir daugiau ar mažiau priimtinos. O veikdamas sąmoningai ir kryptingai jis tuo pačiu padės valstybei realizuoti ir jos iškeltus tikslus. (shrink)

Sprendimai tikresni yra tie, kuriuos priimant remiamasi autentiška patirtimi, o asmeninė vertybinė orientacija sutampa su sprendimą nusakančia vertybe. Individualios vertybių skalės turėjimas padeda individui siekti dvasinių ir konkrečių materialinių gėrybių. Nuo seno egzistuoja du diametraliai skirtingi požiūriai į gėrybes. Iš esmės tai – dvi gėrybių koncepcijos. Pagal pirmąją – gėrybės yra tai, kas vertinga visais atžvilgiais. Kitaip tariant, gėrybė turinti savyje „kokybės vertingumo“ ženklą, ir todėl mes į tą gėrybę (kaip vertybę) linkstame, nors kiekvienas savaip ją suvokiame (B. R. Brandt, (...) M. R. Hare, F. Brentano). Pagal antrąją – gėrybė yra tai, kas neprieštarauja nustatytiems standartams (elgesio ir veiksenos standartams), padedantiems mums gyventi ir sugyventi. Šie standartai ir nusako, kas yra gėrybė ir kas ne. Taigi pagal šią nuostatą gėrybė yra visiškai priklausoma nuo standarto (visuotinai prigijusio supratimo, kas yra gėrybė) ir tampa savotišku jo įkaitu (L. J. Mackie, G. F. Gaus). Todėl renkantis gėrybes privalu žiūrėti, kad jos neprieštarautų egzistuojantiems standartams (normoms). Taip visuomenė nustato, kas yra „gera“ ir kas „bloga“. Ši koncepcija vadinamoji „teisingumo“, „teisingo elgesio“ koncepcija. Nepaisant skirtingo požiūrio į gėrybes, abi koncepcijos pripažįsta jų pliuralizmą – daugiariopiškumą. Taip pat neneigia, kad jas įvertinti jutimiškai galima įvairiais būdais. O kadangi gėrybes žmonės suvokia skirtingai, todėl ir vertina jas nevienodai. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „Kultūriniai žemėlapiai: filosofinės ir sociologinės perspektyvos“. Straipsnis atspindi konferencijos eigą, jame aptariamos pagrindinės pranešėjų idėjos ir kai kurios diskusijose išsakytos mintys. Tarp gausybės konferencijoje nagrinėtų temų humanitarinių ir socialinių mokslų teoriniai aspektai persipynė su taikomaisiais. Konferencijoje nagrinėtos fundamentalios „kultūros“ ir „natūros“ sąvokos, lietuviškoji ir europietiškoji tapatybė, juodojo metalo muzikos subkultūra, svarstyta apie gerovės valstybės modelius, mokslinių disciplinų kartografavimą, baroko ir postmodernizmo sąsajas, šiuolaikinę medijuotą kultūrą, kūrybines industrijas ir kt. Konferencijoje taip pat buvo nagrinėjami religiniai, politiniai, ekonominiai, (...) socialiniai, technologiniai šiuolaikinės kultūros ir visuomenės aspektai. (shrink)

Viešosios politikos formuotojai pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria esminiams skirtumams, išryškėjusiems ekonominei sistemai perėjus į poindustrinį etapą. Su didžiausiais iššūkiais susiduria kaimo politikos programų rengėjai, nes situacija kaimiškuose regionuose keičiasi ypač sparčiai. Straipsnyje pristatomas tyrimas, patvirtinantis jaunų išsilavinusių Lietuvos žmonių, ketinančių įsikurti nuolatiniam gyvenimui kaimo tipo gyvenvietėje ar vienkiemyje, orientaciją į poindustrinę ekonominę ir socialinę visuomenės struktūrą. Kriterijų, lemiančių apsisprendimą įsikurti gyventi kaime, išsiaiškinimas leidžia pateikti rekomendacijas kaimo politikos kūrėjams, siekiantiems pritraukti į kaimiškus regionus tiek gyventojų, kad žmogiškųjų (...) išteklių kiekis ir kokybė sudarytų kritinę masę, reikalingą tolesnei šių regionų ekonominei ir socialinei raidai. (shrink)

The aim of this article is to define the actual construction of the Japanese pension system influenced by the economic and social challenges and implemented pension system reforms. In this article, the development of Japanese pension system reforms is analysed, as well as legal, economic, social environment is identified. Until recently, it was a common perception that Japan has managed economic success without worsening the income inequality and pension benefits, but since the economic recession in the 1990, the Japanese pension (...) system faces a new challenge. Moreover, the Japanese population is ageing rapidly (low birth rate, long life expectancy), therefore, ageing influences the entire society and requires more complex and pressing pension system reforms. Analysis of scientific literature, legal acts, documents, historical methods was used. It may be used as methodical literature studying the actual processes in the field of the pension system reforms in Asian countries. (shrink)

In the twenty-first century, human rights play a very important role in modern society. The Universal Declaration of Human Rights, released on 10 December 1948th was thought to become an everlasting source of fundamental human rights and freedoms. The Declaration corresponds to the situation that global community was facing 60 years ago. Today it is a collection of articles that is the cornerstone of the whole system of human rights protection. However, gross human rights atrocities, the dynamic process of legislation, (...) technological progress and changing social values have prompted many to revise the concept of human rights. Today many areas of life have changed: we have untraditional marriages and families, the individual enjoys a completely different social status than 60 years ago. These factors have prompted the creation of an entirely new dimension to human rights and freedoms based on personal autonomy, dynamics and self-regulation. Nowadays, the realization of rights and the aspiration to personal happiness are closely connected with personal autonomy. Autos and nomos—these two terms describe the ability of an individual to initiate one’s actions, to realize them by making independent decisions. This article analyzes whether this ability is a natural right or a privilege, what factors determine the exercise of this right, and what is the role of the state in this process. (shrink)

In international arbitration, timely application and enforcement of interim measures can have a substantial effect on the possibility of the enforcement of final arbitration award, especially when issues relating to the protection of assets or evidence arise before or during the course of arbitration proceedings. Though the substantive amendments to the UNCITRAL Model Law on International Commercial Arbitration concerning the application and enforcement of interim measures in international arbitration were made in 2006, the legal regulation of these matters in Lithuania (...) by the Law on Commercial Arbitration remained as previous. Hence, the purpose of this article is to provide a brief analysis of the contemporary universal legal doctrine and international practice regarding the availability, application and enforcement of interim measures in international arbitration; to examine and evaluate the Lithuanian law and court practice, their compliance with the analyzed contemporary universal legal doctrine and international practice on the application and enforcement of interim measures in international arbitration. (shrink)

The article examines the practice of the applicability of the Article 18 of the International Covenant on Civil and Political Rights (hereinafter—ICCPR) and Article 9 of the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms (hereinafter—ECHR). Through the case—law of the European Court on Human Rights (hereinafter—ECtHR) and insights of the Human Rights Committee the author is investigating the content and limits of the freedom of religion. The article examines in detail the limiting clauses to the freedom of belief (national (...) security, public order, public health, public morals) and the possibility to apply derogation clause. The author comes to the conclusion that due to the complexity of this right it is difficult to forecast the future developments of this right. The jurisprudence of the ECtHR is numerous as well as the decisions of the Court are often accompanied by dissenting opinions. Moreover, some potential cases related to the freedom of religion are not considered by the ECtHR as the admissibility criteria are not met. Therefore the author looks forward to the forthcoming jurisprudence of both—regional and universal human rights bodies. (shrink)

On 19 May 2011, the Lithuanian Parliament adopted the Law on Temporary Agency Employment to implement the EU Directive on temporary agency work. Up to now there has been no special regulations for the so called “personnel lease”, although Lithuanian companies have been using such service since 2003. The law basically followed the recommendations of the Directive without setting additional restrictions. Temporary agency workers will be subject to the same conditions as permanent workers of employment agency clients are regarding working (...) and leisure time regime and work safety. The Law on Temporary Agency Employment will enter into force on 1 December 2011. The purpose of this article is to analyze the EU Directive on temporary agency work transfer to the Lithuanian legal system and the peculiarities of the theoretical and practical problems associated with the new regulation. Conclusions and suggestions for the improvement of the legal provisions are presented. (shrink)

The question of detention of asylum seekers is specific due to the special situation of detainees (persons who have experienced human rights violations and apply for asylum in receiving country) and due to peculiarities of detention itself (persons have not committed crimes, but come or stay illegally because they have been forced to do so by fleeing from human rights violations). Therefore, lately it raises many discussions at the European level. Sooner or later, discussions influence national laws, as after adopting (...) the EU directives their provisions must be properly transposed into national laws. This article describes the recent documents: the study in Lithuania, the UNHCR guidelines, the EU developments, the Lithuania judicial practice. The authors of the article discuss the latest amendments of the Law on the Legal Status of Aliens (entering into force on 1 February 2012) related to detention of asylum seekers after the transposition of the provisions of the Return Directive. The practice of the Supreme Administrative Court of Lithuania when applying the new detention-related provisions is also reviewed in the article. The authors do not agree with the position of the Supreme Administrative Court of Lithuania that the provisions of the Return Directive are applicable to asylum seekers. The authors pay attention to the case-law of the European Court of Justice, the preamble of the Return Directive and its legal relations with the EU asylum directives. At the end, the conclusions are drawn as to the way that the provisions of the Law on the Legal Status of Aliens should be interpreted in the light of the purposes and provisions of the European Union directives. In order to avoid contradictory practice and at the same time ensure the interests of public order in Lithuania, Article 113(7) of the Law on the Legal Status of Aliens could be applied. (shrink)

The aim of this article is to define the actual construction of the modern 21st century’s Lithuanian pension system influenced by the last economic crisis and social challenges (ageing processes, raising social expenses) and implemented pension system reforms. Problems of the Lithuanian pension system are similar to those of the other European Union countries; therefore international organization recommendations and indications for future reforms should be evaluated and implemented. In this article Lithuanian pension system reforms are analyzed in the light of (...) the recommendations of international organizations and situation in the European Union. Analysis of scientific literature, legal acts, documents, historical methods, were used. It may be used as methodical literature studying the actual processes in the field of the pension system reforms of Lithuania and experience of international organizations in this field. (shrink)