In the history of Lithuania during the period between the two world wars, the criminal law sources were received from Russia (Criminal Statute of 1903) and adapted for the requirements of those States, where the conditions of life were notably different from those in Lithuania. The Criminal Statute of 1903 was the main criminal law source in Lithuania until 1940. Prior to the second occupation—the return of the Soviets—tens of thousands of Lithuanian citizens fled to the West, including a very (...) large segment of the intelligentsia, university lecturers, professors and many lawyers. The lawyers in emigration were very socially active and founded a paper of law research—“Teisininkų žinios.” The article deals with the works and research of the emigration lawyers B. Nemickas, V. Vaitkevičius, P. Raulinaitis,V. Rastenis, D. Krivickas and others, in which they deal with the problem of Soviet criminal law. The lawyers analyse the sources of Soviet criminal law, which was the criminal law source in occupied Lithuania. (shrink)

The paper deals with mutual conditionality of existence between the civil society and legal state. The paper is based on the 1918-1940 doctrine of independent Lithuania, the models of the legal state and the tentative models of the civil society created at that time. In the first part of the article, the concept of the legal state is discussed. In terms of creation of the model of the legal state, M. Romeris works are of exceptional importance. It his works, M. (...) Romeris related the legal state in essence with the legal, procedural system for ensuring the lawfulness. On the basis of works of European scholars of the 19th–20th centuries, M. Romeris conducted a critical analysis of the legal state and elucidated its most significant traits. It is notable that M. Romeris was able to make a correct insight into the strategy of advancing towards the legal state. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama keletas filosofijos istoriografijos metodų – racionaliosios rekonstrukcijos, kontekstualizmo ir komparatyvinis. Eksplikuojami racionaliosios rekonstrukcijos metodologijos elementai – praeities filosofinių ir loginių teorijų aprašymas šiuolaikine terminija, jų struktūravimas ir vertinimas remiantis šiuolaikinėmis problemomis bei jų sprendimo būdais. Pateikiama šios metodologijos taikymo Lietuvoje pavyzdžių. Trumpai aptariami ir įvertinami kai kurie reikšmingesni kontekstualistiniai tyrimai. Analizuojamas komparatyvistinės metodologijos taikymas Lietuvos filosofijos istoriografijoje. Teigiama, jog komparatyvisto A. Beinoriaus tyrimų objektas yra integrali visuma – skirtingos mąstymo tradicijos ir jų savybių palyginimas. Šias tradicijas konceptualiai sieja (...) sąmonės samprata. Ji, kaip bendramatiškumo pagrindas, yra ir integruojantis impulsas, probleminiu požiūriu sujungiantis įvairias mąstymo kryptis ar mąstytojus. (shrink)

"Monografijoje tarpdalykiškai nagrinėjama Lietuvos filosofijos istoriografijos (1960–2004 m.) struktūra, raida ir metodai. Analizuojamas šios disciplinos tekstų srautas ir dinamika, parodoma jos probleminė struktūra. Identifikuojami mokytojo ir mokinio santykiai, apžvelgiamas mokslininkų grupių klostymasis ir jų struktūra, filosofijos istorikų konceptualių konfliktų specifika ir reikšmė disciplinos raidai. Parodomas Lietuvos filosofijos istoriografijos metodologinio reflektyvumo lygis, tyrimo metodų deklaracijos. Remiantis H. White’o aiškinimo strategijų teorija filosofijos istorijos tyrimai skirstomi į kontekstualistinius, mechanicistinius, organicistinius ir formistinius. Nustatomi konkretūs realiai taikomi tyrimų metodai, jie palyginami su esamomis metodologijomis. (...) Eksplikuojamos filosofijos istoriografijoje vyraujančios filosofijos raidos, filosofijos pažintinio ar ontologinio statuso ir kitos sampratos, lemiančios filosofinio istorinio aiškinimo pobūdį." - Doc. dr. Naglis Kardelis. (shrink)