Abstract

Straipsnis skirtas Arvydo Šliogerio filosofijos ontologinių nuostatų tyrimui, jame analizuojamos ir lyginamos Šliogerio ir Baudrillard’o tikrovės ontologinio statuso traktuotės. Šliogerio filosofijoje tikrovės ontologinis statusas tematizuojamas parodant ir tai, kas yra, ir tai, kas nėra tikrovė. Baudrillard’as tikrovės ontologinį statusą įvardija negatyviai tematizuodamas tik tai, kas nėra tikrovė. Šliogerio filosofija yra grindžiama paradoksalia ontologine prielaida, jog metadiskursyvinė tikrovė funkcionuoja kaip galutinis neredukuojamas referentas, kuris savo ruožtu traktuojamas kaip juslinė substancija . Tačiau pati juslinė substancija, nors ir būdama pamatiniu principu, įgalinančiu prasmingumą, pati negali būti adekvačiai įvardyta ex definitio, nes ji iš principo esti neredukuojama į jokį prasminį darinį ir juo labiau į prasminę sistemą. Baudrillard’o filosofija grindžiama semiologiniu reduktyvizmu, t. y. prielaida, kad prasminės nuorodos į metadiskursyvinę tikrovę yra autoreferentiški simboliniai konstruktai , todėl bet koks bandymas ir apčiuopti tikrovę, ir apibrėžti ją pozityviai tesukuria negatyvų efektą, t. y. spontanišką ir neišvengiamą kitų autoreferentiškų simbolinių konstruktų gamybą.Pagrindiniai žodžiai: Tikrovė, simuliakras, Baudrillard’as, Šliogeris, ontologija