In this article there is analysed an independent criminal punishment – public works, which was determined by the Criminal Code and the Punishment Enforcement Code of the Republic of Lithuania as alternative punishment to freedom deprivation punishment. Without looking into the process of historical development, it is made an attempt to overview the tendency of public works’ spreading, to analyse the problems of public works’ realisation and how to deal with them. There is compared Lithuanian legal regulations with international documents, (...) which are related with alternative punishment as alternative to freedom deprivation punishment. There is also looked over public works’ legal regulations in foreign countries, an experience of public works implementation in Lithuania and abroad and, the most important, there had been given landmarks of public works institution improvement. The article is based upon the documents of the United Nations and the Council of Europe, legal regulations and practice of public works in foreign countries, opinion and studies of foreign scientists and the other authors, the data of statistics and questioning of the officers of correctional inspections. (shrink)

Šiame straipsnyje nagrinėjamos teorinės bei praktinės mediacijos taikymo prielaidos sprendžiant administracinius ginčus Lietuvoje. Remiantis mokslininkų darbais, teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, administracinių teismų praktika vertinama, ar Lietuvoje galėtų būti taikoma mediacija, sprendžiant administracinius ginčus, ar šiuo metu egzistuojančiame teisiniame reguliavime galima pastebėti taikaus administracinių ginčų sprendimo galimybes. Straipsnyje pirmiausia akcentuojama galimybė kilusį administracinį ginčą išspręsti taikiai taikant mediaciją, t. y. suderinant skirtingus, konkuruojančius interesus, todėl būtent taikaus administracinių ginčų išsprendimo prielaidų ir buvo ieškoma analizuojant mokslininkų darbus, teisės aktus bei teismų praktiką. (...) Šiame darbe remiantis atliktu tyrimu vertinama, kokie administraciniai ginčai ir tarp kokių subjektų galėtų būti sprendžiami taikant mediaciją. (shrink)

Modalizmas, arba filosofinė teorija, teigianti, kad modalinės sąvokos, tokios kaip galima ir būtina, yra neredukuojamos ir neanalizuojamos, reikšmingai skiriasi nuo galimų pasaulių semantikos, kur modalinės sąvokos interpretuojamos kaip galimų pasaulių kvantifikavimas. Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai modalizmo principai, remiantis šią teoriją plėtojusių Arthuro Prioro, Kito Fine’o ir Graeme’o Forbeso darbais. Tuomet aptariama tokių mąstytojų kaip Davidas Lewisas, kuris teigia, kad antireduktyvizmas modalumų atžvilgiu apskritai nelaikytinas teorine prieiga, bei Josephas Melia, kuris tvirtina, jog modalizmas implicitiškai mėgdžioja galimų pasaulių semantiką, kritika. Straipsnyje įrodinėjama, kad (...) formali modalizmo kalba grindžiama ne kuo kitu, kaip natūralia kalba, ir kad modalizmas nesiremia galimų pasaulių semantika. Be to, pabrėžiama, kad modalizmas siūlo intuityvesnį modalinių sąvokų supratimą, lyginant su galimų pasaulių semantika. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama analitinės kalbos ir mokslo filosofijos raida Lietuvoje. Konstatuojama, kad analitinė filosofija Lietuvoje pradėta plėtoti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai Evaldas Nekrašas ir Rolandas Pavilionis paskelbė savo pirmųjų mokslo filosofijos ir kalbos filosofijos tyrinėjimų, kuriuose remiamasi analitine tradicija, rezultatus. Straipsnyje analizuojami jų ir kitų tyrėjų, kurie rėmėsi ta pačia tradicija, pirmiausia Algirdo Degučio ir Albino Plėšnio darbai. Analitinė filosofija buvo pirmoji nemarksistinės filosofijos kryptis, pradėta plėtoti pokarinėje Lietuvoje, todėl aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose ji atliko svarbų vaidmenį plečiant šalyje (...) filosofinių tyrinėjimų tematiką ir keičiant jų metodologinius pagrindus. Nors pastaruoju metu jos įtaka Lietuvos filosofijoje kiek sumažėjo, ji aiškiai juntama kai kuriuose pastarojo meto darbuose, kuriuose nagrinėjamos sąmonės filosofijos, priežastingumo, humanitarinių ir socialinių mokslų metodologijos problemos. Ji padarė nemažą poveikį ir pozityvizmo raidos bei politinės filosofijos problemų tyrimui. Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos filosofija, analitinė filosofija, kalbos filosofija, mokslo filosofija, pozityvizmas. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjamos McTaggarto paradokso interpretacijos, atsiradusios XX ir XXI a. analitinės laiko filosofijos diskurse. Teigiama, jog tradicinė paradokso interpretacija, aiškinanti, jog metafizika šiam paradoksui nebūtina, yra nepagrįsta, tačiau ji yra itin reikšminga analitinės laiko filosofijos vystymuisi. Siekiant pagrįsti šią poziciją, analizuojami McTaggarto darbai bei remiamasi R. Ingthorssono veikalu McTaggart’s Paradox, siekiant parodyti paradokso autoriaus intenciją. Teigiama, jog, priėmus McTaggarto metafizines prielaidas, paradokso interpretavimo laukas sumažėja, tačiau daugelis problemų, dėl kurių dažnai kritikuojamas samprotavimas, bei nemaža dalis analitinėje laiko filosofijoje atsiradusių (...) nesutarimų yra nesunkiai išsprendžiami. Daroma išvada, jog McTaggarto paradokso interpretavimas įtraukiant metafizines prielaidas ne tik padaro samprotavimą daug aiškesnį, bet kartu parodo metafizikos svarbą analitinei laiko filosofijai. (shrink)

Straipsnyje analizuojama, kaip teorinėje plotmėje kito „subkultūros“ samprata nuo neformalias jaunimo subkultūras akademiniame tyrimų lauke įteisinusios Birmingemo mokyklos laikų (8-ojo dešimt. vidurio) iki šių dienų postmodernistinių teorinių implikacijų. Tekste pristatomi didžiausią įtaką subkultūrų tyrimams padarę antropologų, etnologų ir sociologų darbai, aptariamos pagrindinės autorių idėjos. Empirinėje straipsnio dalyje susitelkiama į „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų vartoseną ir joms teikiamas reikšmes Lietuvos pankų subkultūroje.

Diskurso analitinis požiūris propagandos tyrime gali padėti ne tik ištirti propagandos turinį, žodyną, bet ir jo kūrimo kontekstą, kurio analizė tampa vis svarbesnė, plėtojantis sunkiau atpažįstamoms propagandos formoms. Šiame straipsnyje, taikant pusiau sisteminę literatūros apžvalgą ir dedukcinę teminę analizę, nagrinėjama, kaip jungiant propagandos ir diskurso terminus suvokiama propaganda bei kokiose tyrimų tematikose, interpretaciniuose kontekstuose ir kokius metodus pasitelkiant naudojama tokia jungtis. Į apžvalgą įtraukti anglų kalba 2012–2021 m. publikuoti mokslo darbai, kurių pavadinimuose minimi propagandos, diskurso ar propagandinio diskurso terminai. (...) Tyrimo rezultatai rodo, kad propagandos analizei pasitelkdami diskurso analitinį požiūrį, tyrėjai propagandą daugeliu atveju suvokia kaip neigiamą reiškinį, todėl jos analizei dažniausiai pasitelkia kritinę diskurso analizę. Propagandos ir diskurso terminų jungtis moksliniuose tyrimuose naudojama vis dažniau ir yra ypač būdinga visuomenę poliarizuojančių propagandinių pranešimų analizei. Tačiau moksliniuose darbuose propagandos ir diskurso terminų jungtis ne visada išplėtojama tinkamai. (shrink)

2003 metais publikuoti Peterio Lyndso darbai sukëlë didelá susidomëjimà iðkelta judëjimo neapibrëþtumo problema. Kai kurie mokslininkai autoriaus idëjas teigë esant vienu svarbesniu poeinðteininiu atradimu erdvës ir laiko problematikoje. Pirmoje straipsnio dalyje bendrais bruoþais aptariama judëjimoneapibrëþtumo problema, pagrindiná dëmesá skiriant akimirkos–intervalo kontroversijai ir „menamojolaiko“ kritikai. Antroji dalis atskleidþia P. Lyndso argumentacijos nepakankamumà sprendþiant ZenonoElëjieèio aporijas. Be to, pateikiamas naujas originalus „Achilo ir vëþlio“ aporijos sprendimo bûdas.Galiausiai parodoma, kad nors P. Lyndso idëjos yra ádomios filosofine prasme, taèiau nëra traktuotinoskaip revoliucingas atradimas (...) erdvës ir laiko tyrimø sferoje.Reikðminiai þodþiai: laikas, erdvë, aporija, neapibrëþtumas, akimirka, intervalas. (shrink)

Freedom of speech has been essential in building democracy in Lithuania after regaining its independence. Exercise of the constitutional freedom of expression within the societies following constitutional values is the major factor shaping the political will of citizens. Wide-ranging, all round public discussion about all public interest issues is possible only when it is subject to due freedom of information. In indirect democracy, strong disseminator of information acting between citizens and the Parliament able to create the field for discussion and (...) mutual impact is a necessity. Significance, quality, all-roundedness of discussion on all public interest issues is the major factor determining correct choices of citizens and politicians. Restriction of freedom of expression and information or prohibition of free search, receipt and dissemination thereof shall be considered as subjugation of a human being as a free and autonomous creature. Freedom of speech is a highly important feature in building democracy. The media in Lithuania during two decades of democracy building has actively made the use of freedom of self-expression. The courts have solved a lot of case-laws, where freedom of speech, honour, dignity and private life were at stake. The Parliament, the Constitutional Court, the European Court of Human Rights in Strasburg, the Government, the Inspector of Journalist Ethics and the Commission on Journalists and Publishers Ethics, the courts of Lithuania – all institutions took part in the process of defining freedom of speech and its limits in Lithuania during two decades of its independence. The purpose of this publication is to identify if the case-law of Lithuania’s courts in balancing the contradictions between the freedom of self-expression and personal dignity, honour and private life is in line with the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, jurisprudence of the Human Rights Court in Strasbourg. Defining if the case-law of Lithuania’s courts are in line with the jurisprudence of the Human Rights Court in Strasbourg, the research is concentrated on legal tests applied in the case-law of freedom of speech – distinguishing between public and private figures, estimating disseminated information as facts or value-judgments, freedom of speech decriminalization problems, compensation in respect of pecuniary damage. (shrink)

The article “Prevention of corruption in public procurement: importance of general legal principles” examines the importance of general legal principles in the sphere of public purchases. The purpose of the work is to analyse the information on possible methods of prevention of and fight against corruption. The main result of the work is the conclusion that strict adherence to the general legal principles is one of the corruption-reducing factors. While combating corruption in the field of public procurement, general legal principles (...) should not be divided into primary and secondary principles, because they are all equally important and complement each other. Audit of the normative acts regulating public procurement shall be performed in the Member States of the European Union; positivisation of the following principles will effectively prevent manifestations of corruption in the area of public procurement: the principle of responsibility; principle of permanent composition of the procurement commission; the principle of in dubio pro reo; the principle of compensation; the principle of control; the principle of objectivity; the principle of completing the procurement procedure within a reasonable time period. (shrink)