Translation:Hendrik Josephus POS, „Phénoménologie et linguistique.“ In: Keur uit de verspreide geschrift en van Dr. H. J. Pos. Vol. I. Assen: Van Loghum Slaterus 1957, p. 131–141.

Издание предназначено для студентов, магистрантов, аспирантов филологических факультетов вузов и широкого круга читателей.

Kai kurios šiuolaikinio kognityvinio mokslo teorijos teigia, kad žmogaus prote veikia dvi sistemos: sistema, vykdanti greitą intuityvų mąstymą, bei sistema, vadovaujanti lėtam logiškam mąstymui. Būtų galima manyti, kad šių sistemų egzistavimą patikrinti sudėtinga. Šiame straipsnyje pateikiamas būdas palaipsniui patvirtinti šių dviejų sistemų egzistavimą. Pasitelkiamas dviejų sistemų, pasireiškiančių per mentalinių modelių teoriją, principas. Be to, laikantis Carnapo redukcijos idėjos, straipsnyje aprašomos dvi procedūros, kuriomis hipotezė patvirtinama palaipsniui. Viena iš jų tyrinėja, kaip žmogaus protas nagrinėja žmogaus proto veiklą darant išvedimus pagal modus (...) tollendo tollens. Kita hipotezė tyrinėja išvedimus iš griežtosios disjunkcijos su trimis disjunktais. (shrink)

The research analyses the grounds for separation of employment relationship and independent contractors in civil relationship as it is established in legal provisions and court practice of the Republic of Lithuania. Firstly, criteria for separation of civil and labour legal relationship are analysed. Secondly, Lithuanian judicial practice is examined. Since employment contracts are closely related to undeclared work, thirdly, practise of recognizing of undeclared work is used as criteria for identification of employment relationship. The criteria of illegal and undeclared work (...) revealed in court practice are discussed. The changing nature of employment, atypical workers and independent contractors create many problems for separation of these relations. (shrink)

Filozofska i, u manjem opsegu, lingvisticka debata oko problema imena traje vec duze vreme. Procesi iza imenovanja su predstavljani i objasnjavani na razlicite nacine. Rad ce pokusati da pruzi novi uvid u motivaciju za stvaranje novih imena vidjenu iz jezicke perspektive. Metafora, kao jedan od najvaznijih izvora motivacije u jeziku kako je vidi kognitivna lingvistika je jedna od osnovnih formi ljudske konceptualizacije. Prvi deo rada predstavlja pregled najvaznije teorije o imenu. Drugi deo rada opisuje osnovne principe kognitivne lingvistike i odnosa (...) prema metafori. Treci deo predstavlja prikaz ucesca metafore u originalnom nastajanju licnih imena, dok poslednji deo rada daje primere metafore u imenima u srpskom jeziku. (shrink)

This article focuses on the problem of criminal liability for unlawful engagement in economic activities, analyses the emergence and development of this norm in criminal law and the ways of its optimal explanation. Special attention is paid to the problem of identification of illegality of activities, based on specific tax and economic regulation. The study concludes that criminal liability must be limited to a violation of fundamental requirements for the legality of business, and does not include particular abuses occurring in (...) legal business. The author also deals with the criteria of delimitation of criminal and administrative liability for unlawful engagement in economic activities. Under Article 202(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, application of criminal liability is limited by two alternative conditions: either a person illegally undertakes activity in entrepreneurial way or on a large scale. According to the paper, the above-mentioned regulation lacks clarity and leads to the risk of unfounded prosecutions. The author gives practical examples, where on the basis of inexplicable criterion of an entrepreneurial way, criminal charges are filed in respect of petty economic activities. Such practice is incompatible with the purposes and principles of criminal law. The paper proposes to delete the criterion of an entrepreneurial way from the definition, leaving the possibility of criminal liability only in case of large scale illegal economic activity. The article also substantiates the conclusion that prohibited business activities provided for in Article 202(2) of the Criminal Code actually defies logical explanation and should be removed from the regulation. At the end of the article, the author offers a sample of optimal legal wording of unlawful engagement in economic activities in criminal law. (shrink)

Tendencies of organized crime in the context of economical crisis are dealt in the article. The author shows his own position about the economical crisis and how it influenced organized crime in Lithuania. The reasons of economical crisis, characteristics and peculiarities of crimes of organized groups, which operate in Lithuania, are discussed in the article. The author reveals specific features, which enable to evaluate the real influence of organized groups to the economical state of Lithuania.

Straipsnyje, remiantis metaforų analize, antrine ankstesnių tyrimų analize ir originalaus empirinio tyrimo Lietuvoje duomenimis, tiriamas moterų diskriminacijos mokslo srityje reiškinys. Ypatingas dėmesys skiriamas neakivaizdžiai diskriminacijai. Tvirtinama, kad dėl tebevyraujančių lyčių stereotipų ir institucinių praktikų moterys mokslininkės patiria daugybę karjeros suvaržymų, o jų profesinė veikla neretai yra nuvertinama.

Straipsnyje nagrinėjama kūrybinė klasė. Kritikuojama R. Floridos samprata, pasak kurios, tai – visuomenės grupė, gaminanti ekonomines vertes savo kūrybine veikla. Anot straipsnio autoriaus, ne visi kūrybininkai įsitraukia į ekonominę veiklą ir ne visi kūrybos produktai dalyvauja ekonominėje apyvartoje. Demokratija kaip daugumos valdžia pati savaime nesuponuoja nei kūrybos visuomenės, nei jos kūrybinės raidos, o medijuota visuomenė netgi stabdo kūrybos sklaidą nepaisant atsivėrusių neribotų komunikacinių perspektyvų. Apie kūrybinę klasę galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu nuo jos atskiriame kažkokias kitas mažiau kūrybingas ar (...) nekūrybingas klases. Straipsnyje keliami klausimai: ar kitos – mažiau kūrybingos (nekūrybingos) – klasės yra kūrybos visuomenės dalis; koks jų vaidmuo ne tik apibrėžiant kūrybinę klasę, bet ir formuojantis kūrybos visuomenei; kuo remdamiesi neigiame šių klasių teisę į kūrybingumą, kuri neatsiejama nuo žmogaus veiklos apskritai; koks sąmoningo tapatinimosi su kūrybos klase vaidmuo apibrėžiant kūrybininką; ar kūrybinė klasė nėra priedanga plėtoti tam tikru išskirtinumu paremtą politiką; ar kūrybinėje aplinkoje gali tarpti ir nekūrybingi individai; ar mažiau kūrybingos (nekūrybingos) klasės apibrėžtinos tik neigiamai (kaip stokojančios kūrybingumo); ar kūrybos visuomenėje mažiau kūrybingų (nekūrybingų) klasių laukia neišvengiama ekspropriacija? (shrink)

Lietuvos profesinės sąjungos pasižymi menku mokslinio pažinimo lygiu: trūksta duomenų apie sąjungų narystę, veiklą, sektoriaus sandarą ir esmines problemas. Apibūdinant įvairių šalių sąjungas, dažnai analizuojami sektoriaus sandaros aspektai, atspindintys sąjungų pasiskirstymą, organizavimą. Sandara tyrinėjama įvertinant santykinius dydžius, skaičiuojant centralizacijos ir koncentracijos, fragmentacijos indeksus. Apskaičiuoti indeksai rodo gana ryškią Lietuvos profesinių sąjungų sektoriaus decentralizaciją, aukštą koncentraciją tarp nacionalinių centrų, todėl konkurencija nėra didelė. Tačiau įvertinus apytikslę nepriklausomų sąjungų santykinę dalį, koncentracijos indeksas rodo išaugusią konkurenciją. Absoliučia vidine konkurencija pasižymi daugiau nei du (...) trečdalius profesinių sąjungų nacionalinių centrų narių vienijanti Lietuvos sąjunga. Tokia situacija, tikėtina, nėra palanki sąjungos, kaip centralizuotos jėgos, įvaizdžiui derybose su kitais industrinių santykių (IS) dalyviais. (shrink)

Šis straipsnis pateikia rezultatus šaltinių tyrimo, atlikto nagrinėjant vokiečių filosofo bei švietėjo Johanno Heinricho Abichto (1762–1816) mokslinę bei dėstymo veiklą. 1804 m. Abichtas buvo priimtas dirbti Vilniaus universitete. Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Vokietijos archyvų tyrimas atskleidė nemažai Abichto akademinės bei dėstymo veiklos Vilniuje faktų, dauguma kurių yra iš laikotarpio, kuomet Jonas Sniadeckis (1756–1830) buvo Vilniaus imperatoriškojo universiteto rektoriumi. Šiame straipsnyje teigiama, kad būtent Abichtas bei jo mokslinė ir dėstymo veikla Vilniuje buvo tiesioginė priežastis Sniadeckiui 1814 m. publikuoti esė „Apie metafiziką“, (...) taip pat paskatinti visų vėlesniųjų Sniadeckio filosofinių raštų atsiradimą. (shrink)

Straipsnyje tyrinėjamas santykis tarp šiuolaikinio aristotelizmo žmogiškojo klestėjimo sampratos ir dviejų kritinių perspektyvų apie darbą. Prasmingo darbo perspektyva klausia, koks darbas būtų prasmingas, teigdama, kad toks darbas yra būtinas žmonių gerovei. Postdarbo perspektyva teigia, kad geras gyvenimas slypi už darbo ribų ir kad turime siekti darbą ne reformuoti, bet kiek įmanoma labiau išnaikinti. Straipsnyje teigiama, kad šiuolaikinė aristoteliška praktikų ir gero gyvenimo samprata leidžia atsižvelgti į abiejų perspektyvų įžvalgas. Praktikų samprata inkorporuoja prasmingo darbo sampratą, tačiau apima ir įvairias nedarbines veiklas, (...) o, konceptualizuojant gerą gyvenimą kaip praktikų gyvenimą, atsižvelgiama į postdarbo perspektyvos iššūkį konceptualizuoti žmogiškąjį klestėjimą neteikiant prioriteto darbui. Taip šiuolaikinio aristotelizmo gero gyvenimo samprata leidžia reikalauti ir geresnio darbo, ir mažesnio darbo kiekio. (shrink)

Příspěvek se zaměřuje na otázky týkající se statusu filozofie na počátku 21. století – její pozice v oblasti lidského poznání a vymezení jejího vztahu ke speciálněvědním oborům. Akcentuje a mapuje ten rozměr filozofie 20. století, který se obrátil k jazyku a inicioval a formuloval debaty o vědní metodologii a o úloze filozofie při stanovování základů vědeckého poznání (tj. jeho filozofického fundamentu). Modelovým příkladem uvedených otázek bude v příspěvku analýza vývoje vztahu mezi tzv. analytickou filozofií jazyka a lingvistikou: bude stručně vymezena (...) jejich (vzájemná) pozice v procesu poznávání lidského jazyka a řeči a zkoumány možnosti stanovení hranice mezi těmito dvěma přístupy. Zároveň bude charakterizována povaha jejich nepochybných kontaktů a budou diskutovány důvody těchto procesů. V souhlasu s Lakoffovou tezí, že „na filosofii záleží také v akademickém světě, protože pojmové rámce, na nichž jsou založeny celé akademické disciplíny, mají obvykle své kořeny ve filosofii a […] zcela jistě to platí i v [...] lingvistice,“ poukážeme na historicky danou (explicitní či implicitní) filozofickou fundaci lingvistických teorií a nastolíme otázku, co činí tuto fundaci fundací filozofickou, co ji činí předmětem filozofie a co tedy v posledku znamená věnovat se filozofii jazyka (ve vztahu k lingvistickému zkoumání téhož předmětu). Podrobíme analýze hypotetickou odpověď na výše uvedené otázky – do jaké míry představuje filozofii jazyka reflexe/tematizace základních předpokladů o předmětu a metodě zkoumání, kterou provádějí lingvisté, do jaké míry je možné filozofii jazyka redukovat na metodologii lingvistiky a co by se nabízelo jako alternativa k této redukci. Na uvedeném základě se pokusíme vymezit prostor pro filozofické zkoumání související s jazykem. Analýza podoby tohoto prostoru by pak měla přinést odpověď na otázku po významu slovního spojení „specificky filozofický přístup a přínos“. (shrink)

Straipsnyje aptariamos visuomenės ir valstybės modelių paieškos XX a. pradžios katalikų intelektualų darbuose. Teigiama, kad lietuvių katalikų intelektualai (A. Kaupas, S. Šultė, A. Civinskas, K. Šaulys, J. Staugaitis ir kt.) savivaldą laikė efektyviausia visuomenės narių valdymo forma. Atskleisdami krikščioniškai suprantamos demokratinės savivaldos teigiamybes ir keliamus reikalavimus individui, katalikai rodė priešingumą bolševikų propaguojamai vienintelei „teisingai visuomenės valdymo formai“ – proletariato diktatūrai, uzurpuojančiai individo teises klasės naudai, ugdė demokratijos ir atitinkamo valstybės sutvarkymo bei valdymo poreikį. Aukščiausias teisines galias galinti turėti tik visa (...) tauta, kurios gerovės ir tvarkos siekiams subordinuojama politinė valdžia. Teisė ir įstatymas, taip pat valstybinė administracinė veikla legitiminiais laikytini tik tada, jei jie yra subordinuoti aukštesnei, t. y. viršvalstybinei, teisei (žmogaus prigimtinėms teisėms)ir visų pirma moralei. Politinės demokratijos įgyvendinimą katalikų intelektualai siejo su tokiu valstybės ir visuomenės gyvenimo sutvarkymu, kuris užtikrintų kiekvienam piliečiui teisę ir galimybę naudotis rinkimų teise, spaudos ir žodžio laisve. Koks tos valstybės sutvarkymo ir valdymo būdas – konstitucinė monarchija ar respublika – ne tiek jau svarbu. Pagrindinis jo priimtinumo kriterijus – kiek jis padeda siekti žmogui gerovės pagal krikščionybės nuostatas ir nepažeidžia žmogaus prigimtinių teisių. O tai priklauso ir nuo valdančiųjų išminties, ir nuo valdomųjų pilietinės brandos. (shrink)

Plėtojant sociologijos istorijos tyrimus Lietuvoje aktualu įtraukti ir lyties aspektą. XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos naratyvuose vyrauja vyriškos pavardės, tačiau, nusakius istorinį kontekstą ir apibrėžus kriterijus, galima suformuoti pirmosios moters sociologės Lietuvoje paieškos metodą. Po 2004 m. Michaelio Burawoy įkvėptų viešosios sociologijos diskusijų atsirado galimybė praplėsti sociologijos mokslo sampratą. Kritiškai išanalizavus turimus duomenis apie Lietuvos feministinio judėjimo pradžią, literatūrines rašytojų biografijas ir kūrinių analizes, XIX a. – XX a. Lietuvos istorijos tyrimus, biografinius mokslinius straipsnius, buvo atrinktos ir pasiūlytos penkios (...) asmenybės – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943), Julija Beneševičiūtė-Žymantienė-Žemaitė (1845–1921), Stefanija Paliulytė-Ladigienė (1901–1967), Cezaria Baudouin de Courtenay (1885–1967) ir Ieva Simonaitytė (1897–1978), kurių veiklą galima sieti su sociologijos sritimi ir jas galima būtų priskirti prie Lietuvos sociologijos pradininkių. (shrink)