Narrative persuasion, i.e. the impact of narratives on beliefs, behaviors and attitudes, and the mechanisms underpinning endorsement of conspiracy theories have both drawn substantial attention from social scientists. Yet, to date these two fields have evolved separately, and to our knowledge no study has empirically examined the impact of conspiracy narratives on real-world conspiracy beliefs. In a first study, we exposed a group of participants (n = 37) to an X-Files episode before asking them to fill in a questionnaire related (...) to their narrative experience and conspiracy beliefs. A control group (n = 41) had to answer the conspiracy beliefs items before watching the episode. Based on past findings of both the aforementioned lines of research, we hypothesized that the experimental group would show greater endorsement of conspiracy beliefs, an effect expected to be mediated by identification to the episodes’ characters. We furthermore hypothesized that identification would be associated with cognitive elaboration of the narrative information. The first two hypotheses were disproved since no narrative persuasion effect was observed. In a second study, we sought to replicate these results in a larger sample (n = 166). No persuasive effect was found in the new data and a bayesian meta-analysis of the two studies strongly supports the absence of a positive effect of exposure to narrative material on endorsement of conspiracy theories. In both studies, a significant relation between conspiracy mentality and enjoyment was observed. In the second study, this relation was fully mediated by two dimensions of perceived realism, i.e., plausibility and narrative consistency. We discuss our results, based on theoretical models of narrative persuasion and compare our studies with previous narrative persuasion studies. Implications of these results for future research are also discussed. (shrink)

The main contentions of this paper are twofold. First, there is a more than century‐old Japanese tradition of human rights based on a fusion of Western concepts of natural rights and a radical reinterpretation of Confucianism, the major proponent of which was the Japanese thinker Nakae Chomin. Secondly, this tradition, although a minority view, is crucial for remedying the serious defects in the present Japanese medical system. In the latter half of the nineteenth century, Nakae Chomin sought to reinterpret Chinese (...) tradition, especially Confucianism, by injecting the concepts of popular sovereignty and democratic equality, drawn from Western sources. The resulting view maintained the Confucian commitment to a moral nexus for society, but replaced hierarchy with egalitarianism. The pressing need for such an approach to patients' rights in present‐day Japan is illustrated by two recent cases: the photographing and commercial exploitation of patients' genitals without serious response by authorities, and the attempt by physicians to manipulate the time of death and, possibly, to improperly pressure family members in order to transplant organs from the brain‐dead victim of a criminal assault. Such problems stem from hierarchy and paternalism, which seem to be a legacy of the rapid, state‐sponsored introduction of Western medicine in the mid‐nineteenth century, and in particular from the government's adoption of and support for German military medicine as a model for Japan. (shrink)

Quine claims that his naturalized epistemology which is a science about science must take the place of traditional epistemology. Because physics is the paradigm of science for Quine, there is apparently no room for normative and intentional discourses in Quine's naturalized epistemology. However, Quine uses normative and intentional discourses in his naturalized epistemological inquiry. Hence, the problem addressed in this dissertation is the place of normative and intentional discourses in Quine's naturalized epistemology. ;My procedure is to examine critically the above (...) mentioned contradiction from two different angles. In an initial and external criticism I assume the in-principle gap between physicalistic discourse and normative and intentional discourses. In an internal criticism I assume the gap merely practical. In the former criticism I offer my own interpretation of the status of naturalized epistemology in Quine's philosophy and argue for the presence of a tension between methodological concerns and what Quine calls his physicalistic bias. I explain three manifestations of the tension in Quine's writings: his discussions of language acquisition, induction and scientific method in general. I also argue that methodological concerns play the ineradicable role in an epistemology, which Quine must and at least partially does recognize. In the internal criticism I discuss the nature of the gap between physicalistic discourse and normative and intentional discourses and examine and criticize Quine's behavioristic physicialism. On the basis of the criticism of Quine's behavioristic physicalism I criticize Quine's thesis of indeterminacy of translation which denies the fact of the matter for intentional discourse. ;I find, as a result, that because both methodological concerns and physicalistic bias are basic elements of Quine's naturalized epistemology, the resultant tension is serious. I also find that Quine's naturalized epistemology as it is cannot resolve the tension, whether we assume the gap as in-principle or merely practical. ;Thus, I conclude that as the unsettling status of normative and intentional discourses indicates, Quine's naturalized epistemology does not make a coherent whole. (shrink)

Poverty, understood as basic capability deprivation, can only be solved through a process of expanding the freedoms that people value and have reason to value. This process can only begin if the capability to imagine and aspire for an altenative lifestyle worthy of human dignity is cultivated by an education program that develops both the capability to reason and to value. These two facets play a major role in the creative exercise of human agency. This program of humane education can (...) only come from an adequate description of the human agent as a persona that seeks to actualize itself based on his/her understanding of the good. Education must therefore seek to cultivate the capability to have an adequate conception of the good (normative) as well as the capability to constantly re-evaluate one’s conception of the good (evaluative) in order to freely and reasonably choose a life that one values and has reason to value. Education must therefore entail not merely the development of skills nor specialization in a particular field but must concentrate on the integration of the human person as a whole which leads to self-creative praxis. (shrink)

On March 11, 2011, one of the most powerful earthquakes ever recorded occurred off the northeast coast of Japan. It destroyed buildings, damaged infrastructure, and killed people in the Tohoku region. The associated tsunami was even more destructive, engulfing coastal areas and obliterating whole towns. The earthquake and the tsunami together occasioned a third disaster: the meltdown at the Fukushima nuclear power plant. Like most people, Dr. Makoto Sato was horrified by the destruction and suffering that he saw. He wanted (...) to help and felt that he should, but doing something appropriate and effective was not easy. He is a general internist and bioethicist at a university medical center in Hokkaido, the large island north of Tohoku. What should Dr. Sato have done then? What should he do now? (shrink)

Kenzo saw a slight movement of his opponent. “Now is the time to strike!” he thought. He started moving. But before he had time to raise his shinai (sword) he was struck on the men (head) by his opponent. “Ippon!” the judge called.

Similar to its old history, Japan has a rich traditional and ethical Architecture. Based on these tenets and ethics, different concepts and spaces are formed through the time, as now Japan's ethical and traditional design ideas has its standard principles. Linking the present and the past has always been a momentous criterion in the countries with an old rich Architecture. This fact is indeed important in Japan due to the blend of ethics and religions with peoples` life. Through this idea, (...) three Japanese Architects, Kenzo Tange, Fumihiko Maki and Tadao Ando-who are the only Japanese pritzker prize winners-have well, noticed the need for linking the country's traditional and ethical Architecture criteria with the contemporary Architecture. So, analyzing such projects of these architects prepares a good basis to find out the quality of how traditional and ethical design ideas crystallize in the works of contemporary Japanese architects. The research method for this article is a comparative analysis between the architects` particular projects and Japan's ethical and traditional design ideas, formed through the history of architecture in this country. The contents of this article rely heavily on three bases: 1) study of the historical documents concerning the ethical and traditional design concepts in Japan. 2) The consultancy of leading experts on Asian traditional constructions and ethical architecture specialists from Azad Universities in Tehran. 3) Comparative analysis between the ethical concepts applied in different contemporary works. The results show that the contemporary architects have had good bases for presenting the traditional design concepts as standard principles are all formed in the architecture of Japan today. Meanwhile, it seems that Maki and Ando are more likely to have a conceptual look at Japan's traditions while Tange has a more formal viewpoint. Chronological analysis of the architects` projects shows that despite, all the three architects were impressed by the works of le Corbusier, they were successful to keep contacts with Japan's traditional design concepts. (shrink)

Straipsnyje siekiama įvertinti pagalbos namuose paslaugas teikiančių darbuotojų darbo vietos kokybę Lietuvoje ir išryškinti veiksnius, kurie leistų šią kokybę pagerinti – tai ypač aktualu didėjant šių paslaugų poreikiui tiek visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES), tiek Lietuvoje. Apžvelgiamos darbo vietos kokybės tendencijos globos sektoriuje ES šalyse, aptariama teorinė darbo vietos kokybės samprata bei jos pagrindu analizuojami 2016 m. Lietuvoje atliktos lankomosios priežiūros darbuotojų (LPD) anketinės apklausos rezultatai. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad LPD darbo vietos kokybė nėra patraukli. Tai lemia nuolatinės (...) darbo vietos neturėjimas, emocinis darbo pobūdis, sukeliantis stresą, paplitęs fiziškai sunkus darbas, nepakankamas bendradarbiavimas tarp sveikatos ir socialinės pagalbos specialistų. Be to, pagalbos namuose paslaugų sektoriuje dominuoja netipinės užimtumo formos ir menkas darbo užmokestis, nepasinaudojama šio sektoriaus galimybėmis lanksčiai organizuoti darbą ir darbo laiką, nors tai prisidėtų prie darbo vietų kokybės gerinimo. Tyrimo išvados leidžia teigti – jeigu organizuojant paslaugas nebus kreipiamas dėmesys į darbo ypatumus šiame sektoriuje, užimtumo kokybės gerinimo veiksnius, ateityje susidursime su darbo jėgos senėjimo socialinių paslaugų sektoriuje problema ir darbuotojų šiame sektoriuje trūkumu. (shrink)

Šiame straipsnyje apžvelgiamos kosmopolitizmo sąvokos sociologinės apibrėžtys ir metodologinio kosmopolitizmo taikymo migracijos tyrimuose privalumai. Apibrėžiant metodologinį kosmopolitizmą kaip tyrimais grindžiamą domėjimąsi žmonėmis, kurie saistosi ne tik nacionaliai ir / ar transnacionaliai, bet ir mato save kaip globalaus pasaulio dalyvį, straipsnyje teigiama, jog kosmopolitizmas suteikia galimybę pamatyti ne tik nacionalius / transnacionalius saistymusis, bet ir situacijas, vietas, erdves, kontekstus, kuriuose minėti saistymaisi suvokiami kaip nereikšmingi. Remiantis požiūriu, jog mobilumas ir transnacionalumas nėra pakankama sąlyga kosmopolitiškoms tapatybėms atsirasti, migracijos tyrimų erdvėje siūloma ieškoti (...) atsakymo į klausimus, kaip, kada ir kodėl mobilumo patirtis gali tapti lankstaus socialinio kapitalo forma ir sukurti socialinius santykius ir gyvenimus su daugialypėmis tapatybėmis. Straipsnis parengtas vykdant LMT finansuojamą projektą „Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai (LIVE)“. Sutarties Nr. VAT-41/2012. (shrink)

Esta conferencia de 1951, impartida por Gabriel Marcel en Marruecos, Brasil y otros países latinoamericanos, tiene dos pilares sobre los que está construida: la muerte y la intersubjetividad. Ambos corresponden a la inquietud que llevó a este autor a la filosofía: “¿Dónde están los muertos?”. O, en otras palabras: ¿Es posible sobrevivir a la muerte? Estas preguntas son producidas por la turbación que ge-nera el separarse de los seres amados, pues la unión intersubjetiva que se alcanza con ellos y (...) que se experimenta como plenitud, se ve allí comprometida. De hecho, este vínculo particular hace que Marcel distinga el plano de lo intersubjetivo de lo objetivo. Con base en ello, rechaza comprender la muerte del ser amado como si fuera éste un objeto para tratarlo como un sujeto –un tú–, abriendo así un camino diferente de reflexión sobre la inmortalidad. (shrink)

Nell'estate del 1886 Nietzche cura a proprie spese, da Sils-Maria, in Engadina, la pubblicazione di Al di là del bene e del male. Tra le recensioni che più entusiasmarono il filosofo tedesco vi fu quella di Joseph Widmann, pubblicata su 'Der Bund' di Berna, il quale paragonò il libro a quei carri che, inalberando bandiera nera come segno di pericolo, trasportavano la dinamite attraverso le quiete valli svizzere passando per il tunnel del San Gottardo. Nietzsche comincia la sua guerra, (...) dopo una guerriglia condotta a colpi di aforismi, contro tutti i pregiudizi morali e filosofici, contro l'illusionismo magico di parole e concetti. Un attacco che diventa più organico e sistematico, e che con la stessa intensità poetica segue il dionisiaco abbraccio alla vita selvaggia dell Zarathustra. (shrink)

Tradiciškai inteligibilumas siejamas su racionalumu. Jis taip pat siejamas su prasme bei veikėjo veiksmų suvokimu, kuomet veikėjas sąveikauja konkrečiame kontekste. Šiame straipsnyje analizuojama, kas vyksta tais veikėjo sąveikavimo atvejais, kai inteligibilumas ir prasmė yra atsiejami vienas nuo kito. Dėl šio atsiejimo kiti asmenys klaidingai supranta ar klaidingai interpretuoja asmens veiksmus. Netgi įmanoma, kad ir pats asmuo vėliau nesuvoks, kodėl jis veikė būtent tokiu būdu. Siūlomas paaiškinimas, kad šis ryšys nutraukiamas, kuomet veiksmo procesas, sudarytas iš trijų veiksmo etapų, nėra taisyklingai plėtojamas. (...) Tada kyla nesusipratimų, kurie, būdami tiesiogiai susiję su veiksmu, straipsnyje įvardijami agentiškumo nesusipratimais. Šios rūšies nesusipratimų tyrimas gali būti gyvybiškai svarbus, siekiant suprasti konfliktus, kylančius komunikacijos veiksme bei ieškant abipusio supratimo. (shrink)

Straipsnyje atskleidžiamos mokinių sociopsichologinės adaptacijos problemos, kylančios integruoto ugdymo aplinkoje siekiant sėkmingos inkliuzinio ugdymo perspektyvos. Mokslinio tyrimo prielaidos rėmėsi asmens apsisprendimo teorijos nuostata, kad išsikeltų gyvenimo tikslų įgyvendinimas ir psichologinė gerovė priklauso nuo asmens savikontrolės. Lietuvoje neįgaliųjų integracijos procesas prasidėjo 1993 m., išleidus Švietimo ir mokslo ministerijai pirmąją instrukciją dėl integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose. Šiuo metu, vadovaujantis teisiniais dokumentais, skirtais neįgaliesiems suteikti galimybę gauti vienodas sąlygas gyventi pilnavertišką ir orų gyvenimą, turime pažymėti, kad Lietuvoje dar nėra sukurto neįgaliųjų integracijos (...) visuomenėje modelio, kuris veiktų kaip vientisas politinių, ekonominių, socialinių interesų bei neįgaliųjų ugdymo ir išsilavinimo mechanizmas. Tyrimo metu sukaupta naujų duomenų apie įgalių ir neįgalių mokinių, besimokančių integruoto tipo ugdymo mokykloje, sociopsichologinės adaptacijos problemas, kylančias bendraujant ir bendradarbiaujant bendroje ugdymo aplinkoje. (shrink)

In de?Hal van de acht wijzen? in de Sankeientuin (Yokohama, Japan) staan de standbeelden van grote leraren van de mensheid: Boeddha, Confucius, Jezus en enkele Zenleraren. Onder hen is ook het beeld van Socrates. Voor Kenzo Adachi, die de hal bouwde, was Socrates vooral een spirituele leider, een levensgids, een voorbeeld van deugd, wijsheid en geluk.0Bij welke filosofische traditie je ook te rade gaat, overal kom je Socrates tegen. Sommigen noemen hem de vader van de filosofie, anderen zien hem (...) als een leermeester in correct denken of morele moed. Zoveel tradities, zoveel Socratessen. En, opmerkelijk: al die Socratessen zijn nog geloofwaardig ook.0Rico Sneller presenteert een geschiedenis van de filosofie aan de hand van alle Socratessen die de filosofische traditie rijk is.Na Xenofons en Aristofanes? Socrates gaat hij onder meer in op de Socrates van Hegel, Kierkegaard, Nietzsche, Strauss en Derrida.0We zijn nog lang niet uitgepraat over Socrates. En de lezer van 'Het raadsel Socrates' al helemaal niet. (shrink)

Straipsnyje tyrinėjamos dvi akrasijos sampratos ir jų santykis su atsakomybės priskyrimu Douglaso Husako baudžiamosios atsakomybės teorijoje. Nuo Platono Protagoro laikų akrasijos problema filosofijoje glaudžiai siejama su moralinio žinojimo klausimu. Pasitelkiant Antikos bei krikščioniškajai etikai itin reikšmingus tekstus, taip pat šiuolaikinius akratiško elgesio tyrinėjimus, straipsnyje išryškinama kita – vidiniu konfliktu paremta akrasijos samprata. Husako teorijoje taikoma akrasijos samprata akcentuoja moralinį žinojimą-nežinojimą. Tačiau jos prielaidų šaltinis yra ne Antika, o šiuolaikiniai moralinės atsakomybės priskyrimo skeptikai, nors paties Husako teorija nėra skeptinė. Darbe išryškinami (...) esminiai Husako teorijos trūkumai. Šie trūkumai atsiremia į Husako akratiško veikėjo sampratą ir kaip tokiam veikėjui priskiriama atsakomybė. Jų nagrinėjimas leidžia parodyti vidiniu konfliktu grįstos akrasijos sampratos pranašumus konstruojant neskeptinę baudžiamosios atsakomybės teoriją. (shrink)

Straipsnio tikslas – atskleisti įrankio (Zeug) ir technikos (Technik) skirtumą M. Heideggerio technikos filosofijoje. Analizuojami skirtumai nurodo pasaulio konstitucijos problematiką. Dasein santykį su įrankiu M. Heideggeris pristatė kaip parankų (Zuhandenheit), o štai santykį su technika įvardijo priešingai. Technika, kylanti iš gamtos mokslų, susaistytų machinacija (Machenschaft), filosofo pristatoma kaip Dasein kūrybines galias nuostatyne (Gestell) slopinanti terpė. Straipsnyje atskleidžiama dvejopa problematika. Pirma, parodomi įrankio ir technikos ontologiniai skirtumai. Antra, atskleidžiamas nuostatyno ontologijos ambivalentiškumas. Nuostatynas M. Heideggeriui nėra tik techniškai orientuoto pasaulio užvaldymo mechanizmas, (...) bet ir „gelbstintis“ pradas. (shrink)