Abstract

Šiame straipsnyje rašoma apie sinekdochos sampratą, kuri nuo Antikos autorių traktavimo yra gerokai pasikeitusi, apie atskirų jos rūšių išskyrimo problemas. Teorinis pagrindas leidžia laisviau nagrinėti reklamų sinekdochas, atkreipti dėmesį į jų raišką, sąsajas su kitais tropais, tarpusavio sąveiką. Sinekdocha – labai talpus ir ekspresyvus tropas, leidžiantis kūrėjui išryškinti svarbiausias reklamuojamo daikto ypatybes, sudominti ir paveikti adresatą. Dalies sinekdocha išryškina svarbiausią reklamuojamo daikto ypatybę; visumos sinekdocha kuria didingesnį daikto vaizdą, negu jis iš tikrųjų yra; skaičiaus sinekdocha formuoja stereotipus ir simbolius; rūšies sinekdocha paverčia reklamą savotišku asociacijų žaidimu; giminės sinekdocha leidžia aprėpti daugiau adresatų, o požymio sinekdocha užkoduoja tikrąją posakio prasmę. Nors sinekdochų reklamose nėra daug, tačiau galima teigti, kad dažniau tekstui renkamasi dalies ir visumos sinekdochas.