Abstract

Straipsnyje pristatomas ir nagrinėjamas Rae Langton požiūris į kantiškąją „daikto paties savaime“ problemą. Autorė noumeno ir fenomeno perskyrą interpretuoja kaip dviejų „daikto paties savaime“ savybių rūšių perskyrą. Fenomenas– tai išoriškai noumeno atžvilgiu pasireiškiančios jo savybės. Išorinės savybės yra noumeno generuojamos jėgos. Noumenas turi ir vidines savybes, vidinę prigimtį, kuri nepasireiškia išoriškai ir todėl nėra prieinama pažinimui. „Vidinių savybių“ koncepcija kritikuojama teigiant, jog ji pernelyg išplečia Kanto apriorinių intelekto kategorijų taikymo sferą ir yra nesuderinama su noumeno, kaip nekonceptualizuoto ir nepriklausomo nuo juslinio receptyvumo daikto, galima reikšme Kanto filosofinėje teorijoje. Pagrindiniai žodžiai: Langton, Kantas, daiktas pats savaime, išorinės savybės, vidinės savybės