Abstract

Straipsnyje aptariamos sociologinës ir ekonominës kultûrinio kapitalo sampratos. Analizuojami kultûrinio kapitalo egzistavimo pavidalai ir jø ypatumai, kultûrinio ir natûraliojo kapitalo panaðumai beiskirtumai. Kultûrinis kapitalas suprantamas kaip kultûriniø gërybiø ðaltinis, kuris jas teikia dabar gyvenantiems ir privalës teikti ateityje. Kaip pavienis individas ar visuomenë, mes galime pabloginti arba pagerinti kultûrinio kapitalo bûklæ. Siekdami savo asmeniniø ir visuomeniniø tikslø, stengiamës kultûriná kapitalà valdyti. Parodoma, kad jis gali esmingai veikti ekonomikosraidà, tapdamas instrumentu, leidþianèiu ekonomikos „paraiðkas“ kultûriðkai pripaþinti,ásisavinti ir atitinkamai iðreikðti, taigi kurti aukðtesnio lygio socialinio gyvenimo kokybæ. Kaip ekosistemos palaiko biosferà, taip kultûrinis kapitalas ir jo infrastruktûros palaiko socialiná universumà , kartu sudarydami sàlygas esmingai plëtoti ekonomikos galias.Prasminiai þodþiai: kultûrinis kapitalas, natûralus kapitalas, þmogiðkasis kapitalas, kultûrinë ávairovë,socialinio teisingumo rodikliai