Abstract

Intymumas kaip kognityvinis, emocinis ir fizinis artumas lyčių santykiuose yra šiuolaikinių išsivysčiusių visuomenių idealas. Lietuvos kultūroje moters ir vyro santykiai kaip reflektyvumo reikalaujanti veikla nėra tematizuoti. Straipsnyje remiantis viešaisiais diskursais – akademiniu ir populiariosios žiniasklaidos – atskleidžiamas tarpasmeninių lyčių santykių paveikslas ir jo kaita. Taip pat siekiama aptarti socialinės kasdienybės lygmeniu egzistuojančias tarpasmeninių santykių santuokoje alternatyvas. Remiantis biografinio tyrimo medžiaga, parodoma, jog intymių santykių modelis yra susijęs su kelių kartų miestietiška šeimos gyvensena. Miestietiškas kultūrinis kapitalas sukuria prielaidas reflektyviai savasties apibrėžčiai, tiesiogiai veikiančiai intymumo santykių kūrimą jaunose šeimose