Emilio Betti versus Hans-Georg Gadamer:the Dilemma of Hermeneutical Understanding of Meaning
Abstract
Straipsnio tikslas – apibrėžti Emilio Betti vartojamas sąvokas, eksplikuoti pagrindines jo metodinės hermeneutikos nuostatas, nurodyti esmines jam rūpimas hermeneutinių tyrimų problemas ir išryškinti Betti „metodinės hermeneutikos“ bei Hanso Georgo Gadamerio „filosofinės hermeneutikos“ esminius skirtumus ir nesutarimus. Betti priėjo kaltinamąją išvadą, kad Gadameris interpretuojamojo autoriaus objektyvią reikšmę pavertė interpretuojančiojo subjektyviu ir istoriškai kintančiu reikšmingumu, atvedusiu į reliatyvizmą. Straipsnyje pirmiausia įrodinėjama, kad autoriaus arba „objekto autonomijos“ prasminis krūvis prieš Betti valią dėl „perimančio rūpinimosi“ pranyksta ir persikelia į interpretatoriaus, kuris yra įsigyvenęs į objektyvumą, sąmonės plotmę. Taip jis tampa priklausomas nuo interpretatoriaus rekonstruojančių užmojų, kuriuos lydi tam tikri metodologiniai sumanymai. Kai Betti pabrėždamas „objekto autonomijos“ svarbą teigė, jog „svetimos dvasios“ objektyvumas pasiekiamas per interpretatoriaus kongenialų įsigyvenimą į ją – Aš įsigyvenimą į Tu, – jis tam tikru atžvilgiu „svetimai dvasiai“ ne suteikė objektyvųjį „svorį“, bet jį atėmė. Kitaip tariant, ne sustiprino, bet susilpnino dvasios autonomiją. Antra, nepagrįsta laikoma Betti išvada, kad gadameriškasis interpretatorius, remdamasis „pilnaties numatymu“, užgrobia tiesos monopoliją, kuri jam tampa jei ne nuosavybe, tai kontrolės instancija. Trečia, nepagrįsta laikoma Betti išvada, jog Gadamerio „filosofinė hermeneutika“ paneigia „objekto autonomiją“ ir todėl veda prie reliatyvizmo. Gadamerio „filosofinė hermeneutika“ numato teksto prasminio turinio autonomiją – ne tik interpretatoriaus, bet ir kūrybos autoriaus bei pirminio skaitytojo atžvilgiu. Ketvirta, teigiama, jog Gadamerio hermeneutinio supratimo efektas yra tas, kad jis ne subjektyviai iškreipia prasmės ar tiesos objektyvumą, kaip norėjo parodyti Betti, bet išskleidžia ir apnuogina interpretacijos subjektyvumą – kaip teisėtą arba neteisėtą – to, kas buvo parašyta ar pasakyta, atžvilgiu.Pagrindiniai žodžiai: interpretacija, supratimas, prasmė, E. Betti „metodologinė hermeneutika“, H.G. Gadamerio „filosofinė hermeneutika“