Abstract

Straipsnyje apþvelgiamos Lietuvos fenomenologijos iðtakos, saitai su Vakarø fenomenologija ir savitibruoþai. Pateikiama plati fenomenologijos, hermeneutikos bei egzistencinës filosofijos panorama,pristatant ne tik pagrindinius ðiø krypèiø atstovus, bet ir jø leidþiamus þurnalus. Teigiama, kad fenomenologija ir ávairios jos atðakos Lietuvoje atsirado drauge su pirmaisiais M. Heideggerio ir E. Husserlio mokiniais, t. y. beveik neatsiliekant nuo Vakarø. Pasak autoriø, Lietuvoje ði tradicija ágavo naujøbruoþø, kurie sietini su nauju etapu Lietuvos filosofijoje – màstymo tautine kalba pradþia. Kartupabrëþiama, kad fenomenologija, nors ir priklausoma nuo tarptautiniø iðtakø,yra atvira plëtrai. Ávedamas filosofijos brandos vertinimo pagal jos autonomijà vyraujanèios mokyklos atþvilgiu kriterijus. Daroma iðvada, kad „grynoji“ fenomenologija, pincetu narstanti Husserliopalikimà, ir nereikalinga, ir nenaudinga. Teigiama, kad fenomenologijos jëga pasireiðkia jos kûrybiniu uþtaisu, kuris sujudina ne tik filosofijà, bet ir kitus humanitarinius bei socialinius mokslus. Pasakautoriø, tai – dar gyva tradicija, prie kurios plëtotës prisideda ir Lietuvos mintis.Pagrindiniai þodþiai: fenomenologija, Lietuvos filosofija, iðtakos, palikimas.