Abstract

Straipsnyje išskiriami trys pagrindiniai etninių santykių išraiškos tipai, aktualūs dabartinei Lietuvos situacijai. Nevyraujančios etninės grupės gali reikštis kaip mažumos, diasporos arba piliečiai . Reali arba numanoma nelygybė gali stiprinti arba kurti mažumų tapatybę. Tam tikrą atspirtį mažumos gali rasti organizuodamosi kaip diasporos, bet tai gali vykti visaverčių ryšių su dauguma praradimo kaina. Galiausiai gali susiklostyti lygių ir visaverčių piliečių bendruomenė, kurioje nevyraujančios etninės grupės reikštųsi kaip „integruotos mažumos“. Tuo norima išvengti apibendrinimo ir pabrėžti skirtingų segmentų egzistavimą etninėse visumose