This paper presents the results of an empirical study that reflects monitoring and evaluation of the implementation of some legal acts on the labour of the Republic of Lithuania. The analysis of legal documents at the national and international level is provided. A review of cognate studies conducted by foreign and Lithuanian researchers is presented and the professional situation of a Lithuanian teacher from the employee rights perspective is highlighted. The professional activities contexts and sectors, wherein systematic violations of teachers’ (...) rights to a healthy and safe working environment are possible, are distinguished. A lack of generalized scientific data of employee (especially teacher) working conditions, the actual security of relevant rights and its monitoring and evaluation is still felt both in the country and abroad. A contradiction between: a) insufficient research of the issue and b) its importance to science and practice, exactly presupposes the scientific problems of the empirical study presented in the given paper. The subject of the study: teachers’ rights to a healthy and safe working environment and a fair remuneration for their work. The objective of the study: to conduct monitoring and evaluation of the effective implementation of relevant legal norms and legal acts applying a written sociological survey. The study is based on the results of a mass country-wide written survey of teachers. (shrink)

Racionalaus pasirinkimo suvokimas leidžia analitiškai sumodeliuoti ne tik sociodemografinius ir motyvacinius asmenų pasirinkimo veiksnius, bet juos susieti su makrolygmens socialiniais pokyčiais. Žvelgiant sociologiškai, energetinis saugumas yra visuomenės ir jos atskirų grupių rizikos suvokimo pasekmė, todėl racionalaus pasirinkimo teorija šiuo atveju gali padėti tipologizuoti racionalų veikėją energetinio saugumo suvokimo atžvilgiu. Remiantis visuomenės nuomonės apklausa (N = 2002), išskiriami mažai apie energetikos politiką žinančio socialinio veikėjo energetinio saugumo suvokimo tipai ir jų ryšys su įvairiais sociodemografiniais (amžius, pajamos, išsilavinimas, gyvenamoji vieta) rodikliais.

XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje pradėjo formuotis laimės ekonomikos ir jos principus realizuojančios felicitarinės (felicitas – lot. laimė) politikos kryptis, kuri kartais įvardijama kaip „laimės revoliucija“. Kadangi „revoliucijos“ nevyksta be savo šalininkų, aktualus klausimas: „Ar Lietuvos visuomenė susipažinusi su šiomis idėjomis ir kokiu mastu jas palaiko?“ Ieškant atsakymo į šį klausimą, 2016 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Iš viso apklausta 1 001 suaugęs žmogus (18 metų ir vyresni).Apklausa parodė, kad apie laimės ekonomiką yra girdėję (...) / skaitę 11,0 % respondentų. Šiai „žinančiųjų“ grupei dažniau priklausė jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, gaunantys didesnes pajamas žmonės. Nepaisant sąlyginai žemo laimės ekonomikos žinomumo, esminiam jos teiginiui – svarbiausiu Lietuvos valstybės tikslu turi tapti Lietuvos gyventojų laimė – pritarė absoliuti dauguma respondentų (81,1 %). Analogiški rezultatai gauti atliekant kokybinius laimės ekonomikos nuostatų tyrimus ir žvalgybines apklausas Lietuvoje bei Latvijoje. (shrink)

Straipsnyje, panaudojus skirtingus duomenų šaltinius, analizuojamas skurdo ir skurdo kultūros fenomenas bei siekiama įvertinti skurdo kultūros apraiškas tarp socialinės paramos gavėjų Lietuvoje. Aptariama skurdo samprata ir jos koncepcijos bei skurdo atsiradimo priežastis aiškinančios teorijos. Ypatingas dėmesys skiriamas skurdo kultūros nuostatoms nagrinėti bei mokslinių tyrimų, atliktų šioje srityje, apžvalgai. Atliekama makro- ir mikrolygmens skurdo situacijos Lietuvoje analizė – analizuojami skurdo ir socialinės atskirties rodikliai ES šalių narių kontekste bei socialinės paramos gavėjų apklausos, atliktos 2014 m. Lietuvoje, duomenys.Apklausa parodė, kad tarp (...) socialinės paramos gavėjų pastebimos gana ryškios skurdo kultūros apraiškos, kurios daugiausia pasireiškia išorinės aplinkos kaltinimu dėl esamos situacijos ir nusivylimu valdžia bei darbdaviais.Straipsnis parengtas remiantis Nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Caritas“ užsakymu – 2014 m. autorių atlikto tyrimo „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“ duomenimis. (shrink)