Special “flexicurity” (English compound from “flexibility” and “security”) term has been used since the middle of the 1990’s. Most authors think that this phenomenon should be related to the success of Denmark and Netherlands, where after the enactment of appropriate acts (for example, “The Flexibility and Security Act” of the Netherlands and Act on the Distribution of Workers by Agents) and the operation of labor unions, the unemployment level was reduced significantly. However, as T. Wilthagen and F. Tros state, “flexicurity” (...) is the first and most important concept/strategy in the employment policy as such and it has been applied in most of the states. Until 2006 this term has been discussed basically only among narrow academic layers. Nowadays, this term is included in the European Agenda, since, in 2006-2007 “flexicurity” became a fundamental element in the Europe-wide debates, first of all on employment policy and on social and economic policy overall. However, as a result of absence of corresponding conditions, the transition of the experience of Northern countries to other states was impossible. For example, there were no active labour unions, beneficial tax policy and etc. (shrink)

Racionalaus pasirinkimo suvokimas leidžia analitiškai sumodeliuoti ne tik sociodemografinius ir motyvacinius asmenų pasirinkimo veiksnius, bet juos susieti su makrolygmens socialiniais pokyčiais. Žvelgiant sociologiškai, energetinis saugumas yra visuomenės ir jos atskirų grupių rizikos suvokimo pasekmė, todėl racionalaus pasirinkimo teorija šiuo atveju gali padėti tipologizuoti racionalų veikėją energetinio saugumo suvokimo atžvilgiu. Remiantis visuomenės nuomonės apklausa (N = 2002), išskiriami mažai apie energetikos politiką žinančio socialinio veikėjo energetinio saugumo suvokimo tipai ir jų ryšys su įvairiais sociodemografiniais (amžius, pajamos, išsilavinimas, gyvenamoji vieta) (...) rodikliais. (shrink)

Straipsnio tikslas – empiriškai ištirti energetinio saugumo politikos poveikį Lietuvos socialinei sanglaudai. Straipsnis paremtas J. Jenson (1998) ir P. Bernardo (1999) atliktais tyrimais bei pasiūlytomis analitinėmis kategorijomis. Konceptuali schema identifikuoja konkrečias – ekonominę, politinę ir sociokultūrinę – aktyvumo sritis, kurios analizuojamos tikrinant dichotomijas tarp visuomenės požiūrio bei visuomenės elgsenos. Šios dichotomijos leidžia išskirti empirines analizės dimensijas, kurių kiekybinės išraiškos leidžia aprašyti energetinio saugumo politikos poveikį Lietuvos socialinei sanglaudai.

Straipsnyje, remiantis žmogaus saugumo teorija ir empirinio tyrimo duomenimis, tiriamas subjektyvus Lietuvos gyventojų saugumo suvokimas, saugumo grėsmių svarbumo hierarchija ir dinamika. Straipsnyje analizuojamas gyventojų saugumo suvokimas artimiausioje aplinkoje, gyvenamojoje vietovėje, Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES) ir pasaulyje bei įvertinamos tikimybės, kad tam tikros grėsmę saugumui keliančios situacijos gali įvykti realiai. Atskleidžiama, kad svarbiausi veiksniai, turintys įtakos subjektyviam saugumui, yra amžius, šeimos finansinė padėtis ir požiūris į sovietmetį.

Socialinė politika vaidina svarbų vaidmenį formuojant žmonių gyvenimus. Siekiame išsiaiškinti, kaip posovietinė pertvarka socialinės politikos srityje keičia šiuolaikinėje Lietuvoje gyvenančių žmonių gyvenimo eigą. Siekiant šio tikslo, straipsnyje naudojama L. Leiseringo ir R. Walkerio (1998) pasiūlyta „gyvenimo eigos politikos“ analizės schema. Analizė rodo, kad Lietuva iš savo autoritarinės praeities paveldėjo stiprius gyvenimo eigos struktūravimo, integracijos ir normų formavimo mechanizmus. Vis dėlto šie mechanizmai silpsta arba yra adaptuojami prie šiuolaikinio socialinio, ekonominio ir politinio konteksto. Dėl to šiuolaikinę Lietuvą galima priskirti pofordistiniam gyvenimo (...) eigos režimui, kuris pasižymi gyvenimo eigos destandartizacija, depolitizacija ir didesniu socialinės politikos institucijų lankstumu. Perėjimas prie šio gyvenimo eigos režimo mūsų šalyje įvyko vėliau, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis. Dabartinį gyvenimo eigos politikos režimą Lietuvoje taip pat galima apibūdinti kaip silpnai integruotą „segmentuoto saugumo“ modelį, kuriam būdingas atotrūkis tarp tų, kurie dalyvauja socialinio draudimo sistemoje, ir tų, kurie yra už jos ribų. (shrink)

Analizuojant centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) problemą ir stringantį jos sprendimo būdą – daugiabučių namų renovacijos programą didžiausia problema tampa ne CŠT infrastruktūra, kuri, naudojant naujausias technologijas, galėtų tapti efektyvia ir ekonomiška sistema, bet socialinės kliūtys, neleidžiančios greitai rekonstruoti sistemos bei prisitaikyti prie socialinių ir ekonominių liberalios rinkos sąlygų. Straipsnyje aptariama, kaip iš sovietinių laikų paveldėtos specifinės CŠT infrastruktūros technologinių, ekonominių ir socialinių (socialinio kapitalo) veiksnių kompleksas liberalios kapitalizmo rinkos demokratinėje visuomenėje įgyja specifinį ir energetinio saugumo atžvilgiu ypač nesaugų pavidalą.

Pasibaigus Šaltajam karui smarkiai išaugęs tarptautinių konfliktų skaičius bei identifikuotos naujos grėsmės paskatino tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinių Tautų organizacija (toliau – JTO) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (toliau – NATO) peržiūrėti Šaltojo karo metu taikytą jėgos panaudojimo praktiką, poreikį ir priemones reaguoti į konfliktus. Tokiomis priemonėmis kaip tik ir tapo vadinamieji „mėlynieji šalmai“, kurie Jungtinių Tautų valstybių narių yra priskiriami Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcionuotoms operacijoms vykdyti. Nors priskirtos pajėgos vykdydamos tarptautines operacijas dėvi Jungtinių Tautų simboliką, tačiau jų (...) pavaldumas savo valstybei išlieka visą laiką. Analizuodami valstybių dalyvavimo tarptautinių organizacijų sankcionuotose tarptautinėse operacijose teisinius pagrindus, straipsnio autoriai per jėgos panaudojimo prizmę analizuoja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir apskritai tarptautinių organizacijų vaidmenį sankcionuojant jėgos panaudojimą pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas bei tarptautinių operacijų vykdymo raidą. Straipsnyje taip pat detaliai apžvelgiami siuntimo į tarptautines operacijas nacionaliniai teisiniai pagrindai ir procedūros bei Lietuvos Respublikos praktika. Šis straipsnis yra skirtas visiems besidominties tarptautinėmis operacijomis ir jų sankcionavimo nacionaliniais ir teisiniais pagrindais. Straipsnio struktūra susideda iš trijų dalių. Pirmojoje šio straipsnio dalyje yra nagrinėjamas jėgos panaudojimas pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas, antroje ‒ aptariami dalyvavimo Jungtinių Tautų Organizacijos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vadovaujamose tarptautinėse operacijose raida ir teisiniai pagrindai, o paskutinėje dalyje yra nagrinėjamas nacionalinis siuntimo į tarptautines operacijas reglamentavimas. (shrink)

In this article the influence of scientific attitudes of Prof. Mykolas Romeris upon modern administrative justice of Lithuania is investigated by historic and comparative aspects. In the first part of article the Professor’s ideas, stated in the fundamental monograph “Administrative Court”, published in Kaunas, in 1928, about the foundation of the Administrative court are reviewed. Here are also pointed out Prof. M. Romeris’ principal,alternative and critical notes concerning the draft of the Law of Administrative Court, made by the Seimas (Parliament) (...) Committee on April 1940. As due to historical circumstances of that time the Law was not passed, in the second part of this article the author proposes the analysis of which ideas of Prof. M. Romeris and to what ambit they were reflected in the Republic of Lithuania Law on the Proceedings of Administrative Cases enacted in 1999, and improved in 2000. The conclusion is made that in this case almost all principle attitudes of Prof. M. Romeris on the organizing the Administrative court and its competence were realized in this Law. It is also stated that the Law mentioned also embedded some other norms, e.g. the possibility to settle a dispute in a pretrial way in Administrative Disputes Commissions. (shrink)

The use of private military force by states has been a long-standing phenomena in the history of warfare. Armies of mercenaries, privateering and recruitment of foreign nationals into armed forces have been common during the Middle Ages and later on. However, with the invention of effective firearms and artillery, standing regular armies, conscription and other developments that resulted in the essential rise of costs of war, the role of private military entrepreneurs diminished. By the end of XIXth century the state (...) became almost the only subject that was able to wage a full-scale war. Nevertheless, already in the middle of the XXth century mercenarism has been reborn in Africa’s colonial and post-colonial wars. The end of the XXth century and the beginning of the XXI century witnesses an enormous rise of private security and military companies (PSMC) that are hired to perform different functions related to use of force not only by states, but also by other clients such as international organisations, transnational corporations, etc. A PSMC may be defined as a profit-seeking private enterprise, which is established according to the national law of the state and which is providing, on the basis of a contract, services directly or indirectly connected with the use of military force or its institutions whether in time of armed conflict or peace, notwithstanding how such company describes itself. International humanitarian law has no specific regulation of PSMC. Nevertheless, it would be erroneous to state that the activity of PSMC is not regulated, because international humanitarian law in any case, in one or another way, is applicable to the personnel of PSMC if it is engaged in armed conflict of either international or non-international character. (shrink)

Although the Lisbon Treaty maintained the general exclusion of Common Foreign and Security Policy (CFSP) matters from ECJ jurisdiction, it introduced a number of changes into this area, including an explicit statement that the Court is competent to review the legality of the Council decisions imposing restraining measures on persons. The article analyzes the nature and origin of those changes and considers the legal implications for the level of the protection of fundamental rights in the European Union. For this purpose (...) the author firstly considers the context of the exclusion of CFSP matters from the ECJ jurisdiction, including discussions on the issue at the European Convention, and, secondly, takes a closer look at the separate heads of jurisdiction over which the Court is competent to act after the entry into force of the Lisbon Treaty. A conclusion is made that the Lisbon Treaty did not introduce significant changes to ECJ jurisdiction. Similarly to the pattern of previous amendment treaties, the Lisbon Treaty again gave recognition to the practice of the ECJ on relevant questions. Nonetheless, the amendments made by the Lisbon Treaty should be welcome for introducing more clarity into the legal regulation of the matter, thus boosting the legal certainty and protection of fundamental rights in the European Union. (shrink)

The paper discusses the problems in the detection of security information in legal and other administrative data. The authors analyse the prospects of the use of datamining in the solution of two key problems: abundance and indirectness of these data. Security research uses two kinds of data. The first one is scientific data, designed and gathered specially for the verification of certain security theories. They are the data of criminological, sociological, psychological surveys, experimental data, etc. The second kind is data (...) that are not designed for security research. Most of the data are the by-products of the national legal system, especially its criminal justice, of national and local institutions responsible for the maintenance of public order, and of other public agencies. All the data provide huge amounts of information destined to control and direct the activities of these institutions. There are two kinds of problems in the use of this information in security study. First, this information has to be ‘decoded’ from data describing the activities of related institutions. Second, data on security are lost in huge amounts of other public data. Thus, they have to be ‘mined’. The paper discusses the prospects of the modern information proceeding method—data-mining in the solution of both problems. A new concept of data mining as a meta-procedure is proposed. The object of this meta-procedure is supposed to be the integration of multiple current theories (for example, criminal security) and related statistical procedures. A general algorithm of such data-mining is proposed. (shrink)