The article analyzes the system of legal regulation of the higher education in Lithuania with the purpose to determine the boundaries of exercising the discretionary powers of the executive institutions in the field of higher education. The article is made of two parts. Discretionary powers of the executive institutions in legislative field are discussed in the first part. The power of legislative discretion is described as a right to set the legal regulation by way of a subject who is granted (...) such discretionary power. Problems may arise in cases when the law granting such discretionary powers is too abstract or declarative. The main criteria in determining the boundaries of exercise of discretionary powers are the provisions of Constitution and laws, and constitutional law principles. The system of delegation of legislative powers in the field of regulation of the higher education in Lithuania is analyzed in the second part of the article. The permanent changes in administrative legal regulation of higher education and studies determined by a vast amount of subjects issuing post-legislative legal acts in this field, as well as rather tedious legal regulation which, in turn, calls for frequent changes in legal acts, raises doubts regarding a possibility to implement main principles of the studies, such as freedom of creation and scientific research or academic freedom and autonomy. (shrink)

Straipsniu siekiama prisidėti prie galios socialiniame darbe diskurso ir tyrimų Lietuvoje plėtojimo. Galia išryškėja santykiuose, todėl tyrimui pasirinkti socialinių darbuotojų ir jų vadovų ryšiai. Remiantis Lietuvos socialinių darbuotojų apklausos rezultatais, aptariamos socialinių darbuotojų santykio su vadovavimu strategijos, t. y. analizuojama, kaip veikimo strategijos susiję su subjektyviai socialinių darbuotojų patiriamais ir / ar suvokiamais vadovų vadovavimo stiliais arba vadovų galios raiškos būdais. Straipsnis parengtas įgyvendinant LR Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Socialinis darbas – tarp priklausomybės ir autonomijos.“ Sutarties Nr. (...) SIN-04/2012/LSS-250000-620. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama dvejopa machinacijos (Machenschaft) samprata Martino Heideg-gerio technikos filosofijoje. Pirmoji susijusi su Vakarų metafizikos destrukcija (Destruktion) ir jos kulmi-nacija reflektuojama moderniosios technikos plotmėje. Pirmiausiai machinaciją Heideggeris pristato kaip pačios Būties atsivėrimo būdą „pirmoje pradžioje“ (ersten Anfang). Machinacija lemia μετά judesio pamatą, nurodantį į nuolatinę transcendencijos aspiraciją bei „techninį“ esinių atvėrimo pobūdį, nors savo „pajėgumų“ prasme machinacija graikų metafizikoje dar glūdi implicitiškai. Eksplicitiškai machi-nacija pasirodo tik moderniojoje technikoje. Kiek kitokią machinacijos sampratą galime aptikti Heideg-gerio „Juoduosiuose sąsiuviniuose“ (Schwarze Hefte), rašytuose 1931–1938 (...) m. Juose pačią modernybės epochą filosofas pristato kaip machinaciją. Taigi straipsnyje siekiama išryškinti šių dviejų Heideggerio sampratų jungtį, kuri yra machinacijos galios (Macht) augimo tikrovės atžvilgiu nuoroda. (shrink)

Straipsnyje siūlomos konceptualios priemonės, leidžiančios formuluoti tvirtinimą, kad tose socialinių mokslų filosofijos teorijose, kuriose veiksmų atpažinimas yra laikomas metodologiniu socialinio aiškinimo pagrindu, jis yra traktuojamas kaip „virtus dormitiva“. Tuomet veiksmų atpažinimas gali būti suprantamas kaip tiesioginė veiksmų tipų įžvalga elgsenoje arba neapibrėžta, holistinė veiksmų interpretavimo procedūra. Abiem atvejais susiduriama su neskaidrios ir toliau neaiškinamos pažįstančiojo episteminės galios postulavimu. „Virtus dormitiva“ problema tampa ypač aštri, jei pripažįstame veiksmo atpažinimo problemos metodologinį pirmumą prieš veiksmo aiškinimo problemą1.Pagrindiniai žodžiai: veiksmų atpažinimas, veiksmų aiškinimas, (...) veiksmų tipai ir atvejai, socialinių mokslų filosofija. (shrink)

Žymus Lietuvos sociologas Vytautas Kavolis visą akademinę karjerą plačiai tyrinėjo laisvės klausimą, nors ir nenaudojo „laisvės sociologijos“ pavadinimo. Jo daugiamatė analizė apėmė politines institucijas, kultūros normas, istorinę evoliuciją ir globalias perspektyvas, atskleisdama sudėtingą visuomenės struktūrų ir asmens laisvių sąveiką. Šiame straipsnyje politinės sociologijos požiūriu, išskaidant laisvės ir jos apraiškų įvairiuose visuomenės kontekstuose supratimą, bandoma kristalizuoti V. Kavolio sociologinius rėmus. V. Kavolio tarpdisciplininis požiūris, metodologinis originalumas ir reflektyvi analizė prisidėjo prie gilaus visuomenės laisvėjimo dinamikos ir galios santykių tyrinėjimo, metė iššūkį (...) nusistovėjusioms paradigmoms ir pasisakė už įtraukesnę ir teisingesnę visuomenę. Jo įžvalgos tebėra aktualios šiandienei Lietuvai, išgyvenančiai postsovietinį virsmą ir susiduriančiai su globaliais iššūkiais. (shrink)

Straipsnyje, remiantis ribų diskursu, komunikologijos prieigomis ir fenomenologijos nuostatomis, nagrinėjamos akademinės teritorijos ir jų ribos. Plėtojamos šios tezės: 1) akademininkas – dvigubas agentas, ne tik dirbdamas skirtingose institucijose, bet ir priklausydamas skirtingiems akademiniams lygmenims, mokslo idėjoms migruojant iš vienos akademinės teritorijos į kitą; 2) tik priklausydamas tam tikro mito bendrijai, kurios aplinkoje jis formuojasi drauge formuodamas šį mitą, akademininkas tampa savimi; 3) būdamas vienas akademininkas netapatus sau, kitaip tariant, jo nėra be akademinio fono, kurio mito ugdytinis būdamas ir kurį keisdamas (...) jis siektų savo tapatumo; 4) nė viena iš akademinių bendrijų, besivaržančių dėl ribinių teritorijų, komunikuodamos nepraranda teritorijų, priešingai, jos abi išplečia savo žemes, prisijungdamos naujus tyrimo pakraščius bei šalutinius kelius, kurie galiausiai pakeičia ir centro vietą bei vieškelių kryptį; 5) finansuodama akademinių teritorijų įdirbimą valstybė ne tik kontroliuoja universitetus, bet ir prižiūri, kad nebūtų peržengtos nustatytos akademinės veiklos ribos: universitetų karas, sukeldamas nusistovėjusių galios komunikacijoskanalų sumaištį, klibintų valdžios pozicijas; 6) skaldydama ir valdydama valdžia siekia pačių akademininkų rankomis užgniaužti bet kokius kūrybinius ekscesus ir įtvirtinti galios komunikaciją, kurios kanalu tampa akademinis mitas – mokslinės žiūros ir mokslinio žargono visuma, plėtojama tam tikrame universitete; 7) universitetas (ne tik privatus) tampa medija, ne tik pratęsdamas visuomenės vartojimo lūkesčius, bet ir užtikrindamas vartotojiškos visuomenės mainų likvidumą; 8) akademinis regionas – būtina mokslinio mito gyvavimo sąlyga, gyvybinė aplinka, kurioje mitas ne tik skleidžiasi, bet ir įgauna naujas gyvybės formas; 9) ekspertizės, siekiant atidalyti kokybiškas ir nekokybiškas akademines teritorijas, yra magijos salos racionaliame akademinio mito vandenyne. (shrink)

Algis Mickiinas savo straipsnyje svarsto moder- niojo mokslo ir filosofijos ivykdytq tikroves "su- skliaudimo" judesi, leidusi semiotikams ir dekonst- rukcininkarns teigti kalbq arba diskursq esant pirmi- ne ir svarbiausia galios forma, pasirei3banEia visose 2mogiSkojo patyrimo ir praktikos srityse. Autoriaus tikslas - analizuojant 3i "suskliaudimq" atverti ypa- tingas struktiiras, "kurios niekam nepriklauso ir yra niekur neaptinkamos, ta&au yra esmingiausiy miisy modemiojo hojimo modalumy pamatas". Autorius teigia, jog wenamasis pasaulis - morfologiSkai kon- stituoty ir intuityviai suvokiarny ivykiy ir objekty pa- saulis (...) - yra suskliaudiiamas mokslinio skepsio, o pa- grindu laikoma transcendentine ir homogeniika tik- rove neatsiveria pojiiEiams. Teorinio-metodologinio formalizmo konstitucija, stokojanti intuityvaus as- pekto, neturi vertikalaus matmens ir tegali biiti arti- kuliuota horizontaliai, nuosekliavienalaypte progre-sija, remiantis savo paEios vidinemis taisyklemis. Ji neturi jokio biitino rySio su transcendentine homo- geni3ka tikrove; Sis rySys - arbitralus ir lemia tai, jog tikrovei primetami atsitiktinai parinkti forrnaliai kon- stituoti metodai. Sitoks arbitralus teorinio-metodo- loginio formalizmo ir w e n a m o pasaulio rySys Mic- kiinui leidiia interpretuoti modernyji progresq kaip autoreferentiSkq, subjekto n e t u ~ t j reiskini, kaip ar- bitraly riby nepaisymq, ir moderniqjq galiq kaip de- centralizuotq atsakomybq, kaip "galiq be priehties", kuriq palaiko ir maitina beribes formaliy ir materia- liy konstrukcijy galimybb. 'Ibks visur i3plitqs bet kobo veiksmo arbitralumo ir riby nebuvimo pojiitis ir yra, anot autoriaus, niidienos humanizmo krizes esme. Raktiniai ZodZiai: fenomenologija, swkliaudi- mas, gyvenamasis pasaulis, teorinis-metodologinis f o m l ~. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama vartotojiškumo raiškos problema gyvenamojo būsto kontekste. Vartotojiškumas operacionalizuojamas remiantis materializmo, simbolizmo (apima statusą ir stilių), vartojimo galios, sudaiktinimo ir gero / pasiturimo gyvenimo kategorijomis. Plačiąja prasme vartotojiškumas suprantamas kaip žmonių noras, troškimas, siekis vartoti, o ne faktinė vartojimo galia. Tyrime laikomasi prielaidos, kad vartotojiškumas būdingas visiems asmenims, tačiau skiriasi jo raiškos intensyvumas. Vartotojiškumo raiška yra analitinis tyrimo instrumentas – respondentai suskirstomi į tris grupes pagal intensyvumo raišką ir analizuojamas skirtingų grupių požiūris į vartojimo objektą – būstą. Požiūris (...) į būstą vertinamas pagal du kriterijus – nuosavybės pobūdį ir būsto tipą. Nuosavybė suprantama kaip būsto nuoma arba asmeninė privati nuosavybė, atitinkamai nuosavybės pobūdis lemia dvi vartotojų kategorijas – būsto nuomininkus ir būsto savininkus. Nuosavas namas ir butas yra kategorijos, kurios apibūdina būsto tipą. Tyrimu siekiama nustatyti Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų požiūrį į būsto nuomą, kaip vertinamas gyvenimas bute, palyginti su nuosavu namu, ar gyventojai patenkinti savo būstu. (shrink)

Straipsnyje analizuojamas skaitmeninės atskirties reiškinys, į kurį patenka įvairias negalias turintys žmonės, susiduriantys su sisteminėmis interneto prieigos ir naudojimosi informacinėmis technologijomis kliūtimis, tokiomis kaip pagalbinių technologijų neefektyvumas, jų atsilikimas nuo masinių IT plėtros, aukšti šių technologijų įsigijimo kaštai, apmokymo stoka, skirtingi skaitmeninio raštingumo įgūdžiai, o taip pat ir žemas socioekonominis statusas, išsilavinimas bei darbingumo lygis. Skaitmeninė atskirtis kaip socialinės nelygybės forma taip pat nagrinėjama iš socialinės stratifikacijos perspektyvos bei atskleidžiamas IT ir negalios santykis kaip normatyvinis, suteikiantis galios įrankius „nestandartinių“, (...) t. y. įvairias kūno negalias turinčių vartotojų atžvilgiu; pristatomos išeities iš šios skaitmeninės atskirties paieškos ar bent jos mažinimo galimybės. (shrink)

Remiantis F. Nietzsche’s ir G. Deleuze’o tekstų analize, siekiama parodyti, kad pagal klasikinio mąstymo kanonus ypač problemišku dalyku tampa naujos minties pasirodymo galimybė. Klasikinis mąstymas traktuojamas kaip sėslios egzistencijos tipas ir jam priešinamas klajokliškas, nomadiškas mąstymas. Pasitelkiant Deleuze’s išskirtus atpažinimo ir susitikimo modelius, pirma, siekiama pagrįsti požiūrį, kad ir Nietzsche’s filosofiją galime vadinti nomadišku mąstymu ir atitinkančią susitikimo modelį ir antra, siekiama išryškinti naujybės specifiką ir jos steigties transcendentalines sąlygas. Reikšminiai žodžiai: valia siekti galios, interpretacija, simptomatika, sėslusis mąstymas, nomadizmas, (...) atpažinimo modelis, susitikimo modelis. F. NIETZSCHE AND G. DELEUZE: THE SEDENTARY LIFE SYMPTOMATICS AND NOMADIC THINKING CONFRONTATIONS Arūnas Mickevičius Summary The article deals with F. Nietzsche’s and G. Deleuze’s attitude to classical thought. Nietzsche’s theoretical constructs are based on the principle Wille zur Macht, where he emphatically praised active forces and accused all classical thinking of turning away from life and associating it with reactive, negative forces. Nietzsche’s philosophy denies the exceptionally unique true opinion of the world and offers, instead, a variety of interpretations, i. e. a perspectivist approach to the world. In describing architectural metaphors of classical thinking he shows that it is reactive, life-denying, that its assumed grandeur in fact hides the poverty of life. On the other hand, Nietzsche attempts to release the metaphoric power from the single axiom of Truth, to release creativity, to legitimize a perspective, interpretative view of the world, based on the mentioned “will-to-power” principle and related to assertive powers of active life. Also, there are analyzed two models of knowledge, recognition and encounter, proposed by G. Deleuze. The main aims of the article is to demonstrate first, that Nietzsche’s philosophy can be named as nomadic thinking which corresponds to the model of encounter and, second, reveal the transcendental conditions of innovation. Keywords: will to power, interpretation, symptomatics, sedentary life, nomadism, encounter model, recognition model. (shrink)