The article presents a geographic position of the Arctic. Legal regimes of the Arctic and the Antarctic are compared. In a geographical terms, the Arctic is part of the ocean that is covered by ice, and Antarctic is a continent covered by ice which is surrounded by an ocean. It follows that Arctic should be considered a part of the world’s ocean, which is governed by 1982 UN Convention on the Law of the Sea. Currently, a sectoral regime is established (...) in the Arctic. The article analyzes the views of international law scholars on the issue and shares an opinion of those who criticize sectoral regime of the Arctic as incompatible with international law. Yet, what principles should underpin legal regime of the Arctic? Recent scholarly writings have considered a concept of common heritage of mankind. The article discusses the concept of common heritage of mankind. In the view of the author, this concept can be applied only to specific maritime areas but not to Arctic in its entirety. The article further thoroughly discusses Russia’s practice as regards its claims regarding the continental shelf of the Arctic. Furthermore, it evaluates the grounds of Russia’s policy in the Arctic until 2020 and also examines Russia’s application for extension of continental shelf in the Arctic and the Pacific Oceans. The article ends with conclusions. (shrink)

The article analyses the problem of using European constitutional heritage in the practice of the Constitutional Court of the Republic of Latvia when interpreting the Constitution of the Republic of Latvia. The author analyses several judgments of the Constitutional Court of Latvia, wherein the Court refers to European legal heritage, when interpreting separate norms of the Constitution of the Republic of Latvia. Such practice is particularly evident in two categories of cases. The influence of European legal heritage is most clearly (...) expressed in cases where the Court ascertains the essence of the continuity doctrine and when interpreting human rights enshrined in the Constitution (the Satversme). The author notes that constitutional courts reveal two tendencies. On the one hand, a constitutional court cannot ignore the international context. European courts are influenced by European Union law and the jurisprudence of the European Court of Justice. On the other hand, constitutional court judges in every country have sworn to be loyal to the national constitution and thus have a duty to exercise constitutional control. These tendencies are not necessarily objectionable. On the contrary–knowledge of the international legal context helps the Constitutional Court exercise its mission. (shrink)

Kadangi šiandieninė visuomenė yra laikoma kūnu, socialines problemas reikėtų apibrėžti atitinkamai kaip higienos ir švaros problemas. Šiuo atžvilgiu daugybė zombių lavonų vaizdavimo atvejų zombių filmografijoje gali būti suvokiami kaip konkretūs grėsmės bei ligos suvokimo pavyzdžiai. Šiame straipsnyje teigiama, kad zombių atvaizdai kine turi teigiamo potencialo žmonijos socialiniam gyvenimui, o šis potencialas apibūdinamas kaip nauja galimybė susidurti su absoliučia kitybe. Šiame kontekste nagrinėjami filmai „Po 28savaičių“ (angl. „28 Weeks Later“), „Pasaulinis karas Z“ (angl. „The World War Z“) bei „Naujoji karta (...) Z“ (angl. „The Girl with All the Gifts“) iškeliant mintį, kad būtent užkratas ir kitybė įgalina žmonijos emancipaciją. Vietoj kapitalistinės racionalizacijos griovimo nepasiūlant jokių alternatyvų, zombių lavonai skelbia naujos socialinės formos gimimą, kuris tyrinėjamas pasitelkiant filmą „Puikybė ir prietarai, ir zombiai“ (angl. „Pride and Prejudice and Zombies“). (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama Kanto nužymėtos ir Deleuze’o eksperimentiniame mąstyme rekonstruotos vaizduotės kaip vieno iš trijų proto gebėjimų raiškos lauko alternatyvos. Siekiama atsakyti į paties Deleuze’o išsikeltą kantišką klausimą: kokia yra giliausia paslaptis? Aptinkamos kelios atsakymo alternatyvos. Šiame tyrime paaiškėjo, kad Deleuze’o atsakymai į paties išsikeltą klausimą „kokia yra giliausia vaizduotės paslaptis?“ patiria metamorfozes, kurios apsuka ratą. Nuo pradinės pozicijos, kai vaizduotė veikia tik paklusdama intelektui ar protui, ji juda link laisvo trijų nepriklausomų sugebėjimų – intelekto, proto, vaizduotės atitikimo, paskui – link (...) jų nedarnios dermės, jų kovos, kuri skatina kiekvienos naują atsiskleidimą, galiausiai – prie vaizduotės anihiliacijos, kuri leidžia užgimti naujai minčiai, taigi, ratas apsisuka ir grįžtama prie jų dermės naujame lygmenyje, moderuojant filosofiniam skoniui. Tačiau visas šias metaformorfozes jungia viena bendra Kanto suformuluota prielaida: vaizduotė niekada neišvengia triadinės priklausomybės, ji neveikia viena; ji galima tik santykyje su intelektu ir protu, t. y. kitais trimis jai paraleliais ir simultaniškais sugebėjimais. (shrink)

Egzistencinės grėsmės, tokios kaip pandemija, karas, neteisėta migracija, priskirtinos didelio poveikio grėsmėms, nes destabilizuoja gerovės sistemas, kelia pavojų valstybės saugumui ir visuomenės sanglaudai. Grėsmių poveikį pirmieji pajunta socialiai pažeidžiami žmonės, todėl socialinės pagalbos sistemos turi transformuotis, kad atlieptų naujai atsiradusių pažeidžiamų grupių poreikius. Straipsnyje, remiantis literatūros analize, gilinamasi į sistemos atsparumo sampratą žvelgiant per asmeninių socialinių paslaugų (ASP) sistemos ypatumus. Pasitelkiant J. S. Colemano įžvalgas apie socialines sistemas, bendrą atsparumo koncepciją, kildinamą iš ekologinių sistemų teorijos, bei socialinės sistemos mikro-, mezo- (...) ir makrolygmenų tarpusavio sąveikos sampratą, konstruojama asmeninių socialinių paslaugų sistemos atsparumo išorinėms grėsmėms vertinimo koncepcija. Ja remiantis straipsnyje išplėtoti analizės rėmai leidžia identifikuoti skirtingas ASP sistemos gebėjimo keistis konfigūracijas bei jas lemiančius veiksnius. ASP atsparumo koncepcijos pagrindu buvo parengtas ir šiuo metu vykdomas empirinis tyrimas. (shrink)

Nietzsche kritikuoja religines gamtos (Natur) interpretacijas ir pasisako už „žmonijos natūralizaciją“. Sąvokos „gamta“ ar „prigimtis“ (Natur) Nietzschės darbuose neturi aiškaus, sisteminio apibrėžimo, todėl jų interpretacijos šio filosofo tyrimuose yra prieštaringos. Išryškėja dvi priešingos perspektyvos: Vanessa Lemm gamtą interpretuoja kaip dionisišką chaosą, skatinantį emancipacinį vyraujančių idėjų atmetimą, o Costinas Alamariu – kaip aristokratišką phusis, ugdančią aukštesnius žmogiškuosius tipus. Šiame straipsnyje teigiama, kad šie iš pirmo žvilgsnio prieštaringi požiūriai yra suderinami. Nietzsche pasitelkia gamtos kaip chaoso sampratą kritikuoti antropocentristines pažiūras, pristatydamas gamtos (...) supratimo, atsieto nuo žmogiškos perspektyvos, galimybę. Darbe analizuojama ir kritikuojama Lemm šios koncepcijos iliustracija pasitelkiant lyčių skirtumus. Galiausiai, teigiama, jog Alamariu interpretacija atitinka vėlesnius, Nietzschės tyrinėjimuose dažnai ignoruojamus, pozityvius šio filosofo etinius-politinius siekius, susijusius su aukštesnių žmogiškųjų tipų ugdymu. (shrink)

Lietuvos, kaip ir kitų Europos valstybių, teisės aktai numato bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo užtikrinimo priemonę – tokių sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutą. Civiliniame kodekse išvardijami teisiniai šio instituto taikymo pagrindai. Kita vertus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų sistemos skirtingose valstybėse skiriasi. Šiame straipsnyje siekiama pateikti bendrą įstatymo numatytų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų Lietuvos teisėje apžvalgą, minėtų pagrindų sistemą lyginant su užsienio valstybių teisiniu reglamentavimu.

„Posocializmas“, „pokomunizmas“, „transformacija“ ir kiti semantiškai susiję žodžiai turi laikinumo atspalvį. Akademikai ir politikos formuotojai suvokė, kad šis laikotarpis bus sunkus eiliniams gyventojams. Svarstoma, kad Lietuvoje transformacijos laikotar­pis baigėsi – pavyzdžiui, 2004 m., šaliai įstojus į ES ir NATO. Tačiau nežinome, kada šis laikotarpis pasibaigė žiūrint iš Lietuvos gyventojų perspektyvos (jeigu apskritai pa­sibaigė). Todėl šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kokie su transformacija susiję periodai arba lūžiai išryškėja (jeigu išryškėja) socialinėje atmintyje. Straipsnyje laikomasi periodo definicijos, pagal kurią jis turi ribas (...) laike ir pavadinimą, suvokiamas kaip homogeniškas. Kokybiniai interviu, 2021 m. vasarą surinkti Panevėžyje, Jonavo­je ir kaimuose aplink šiuos miestus, analizuojami taikant refleksyviąją teminę analizę (RTA). Daroma išvada, kad transformacija yra glaudžiai įsipynusi į dabartinį Nepri­klausomybės laikotarpį. Viena vertus, kai kurie tyrimo dalyviai pasakojo apie „per­ versmo“, „suirutės“ laiką, kartais jį lygino su pokariu. Kita vertus, atmintyje kur kas ryškesnis bendras atkurtos Nepriklausomybės laikotarpis: jis suvokiamas kaip daug­maž homogeniškas laipsniškos kaitos laikas, kurį įmanu palyginti su stambiu periodu prieš esminį lūžį – sovietmečiu. (shrink)

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje pristatomas svarbių M. Heideggerio technikos filosofijos elementų formavimosi kontekstas tarpukario Vokietijos autorių tekstuose. Aptariamos paralelės tarp Heideggerio ir E. Cassirerio, E. Jüngerio bei O. Spenglerio industrializacijos proceso filosofinių apmąstymų. Nagrinėjant šių mąstytojų moderniosios technikos koncepcijų ryšius išryškėja, kaip vystėsi Heideggerio tekstams būdinga industrializacijos proceso artikuliacija bei jo technikos filosofijai svarbi problematika, liečianti planetarinį moderniosios technikos išplitimą ir poveikį bei technikos, kaip Vakarų ir šiuolaikinės žmonijos apskritai lemties, sampratą.

Straipsnis nagrinėja, kaip Shaunas Gallagheris sprendžia fenomenologijos ir natūralizmo suderinamumo klausimą. Pirmoje dalyje aptariamas Gallagherio tyrimų atspirties taškas: fenomenologinės kūno schemos sampratos pritaikymas interpretuojant trečiojo asmens prieiga gautus duomenis. Antroje dalyje aptariamas bendras Gallagherio fenomenologijos natūralizavimo projektas: argumentai už tai, kad į natūralistinę programą būtų įtrauktos ne paskiros fenomenologų įžvalgos, bet metodiškas pirmojo asmens prieigos taikymas. Trečioje dalyje aptariami argumentai prieš fenomenologijos natūralizavimą. Teigiama, kad pagrindinė problema fenomenologiją ir natūralizmą derinančiam filosofui – mąstymo fenomenologijos natūralizavimas. Galiausiai bandoma apibrėžti fenomenologijos (...) natūralizavimo projekto perspektyvas. (shrink)

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjama atskyrimo (khōrismos) sąvoka (tezė, kad eidai ir skaičiai egzistuoja atskirai (khōris) nuo jusliškai suvokiamų esybių) bei jos kritika Aristotelio Metafizikoje. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad nors Aristotelis Metafizikoje eidų ir skaičių atskyrimo doktrinas kritikavo skyrium viena nuo kitos (kaip dvi Platono metafizinio mokymo dalis), vis dėlto jas laikė neatskiriamai susijusiomis – iš skaičių atskyrimo, pasak Aristotelio, kildintinas ir eidų atskyrimas jusliškai suvokiamų objektų atžvilgiu. Ši straipsnio pagrindinė tezė grindžiama bendra Metafizikos knygų (...) M ir N problemine struktūra, Aristotelio pateikiamais liudijimais apie eidų teorijos atsiradimą bei šių liudijimų interpretacija remiantis senovės graikų mąstymui būdingu skaičiaus fenomeno suvokimu. (shrink)

Straipsnyje aptariami Vilniaus miesto policijos 2010 ir 2011 m. registruotų įvykių geografinių tyrimų, atliktų Vilniaus universitete 2011–2012 m., rezultatai. Apie šimtą tūkstančių įvykių per metus buvo lokalizuoti pagal nurodytus jų adresus ir klasifikuoti pagal veikos pobūdį. ArcGIS 10 programinės įrangos įrankiais atlikta bendra ir skirtingų tipų įvykių pasiskirstymo laike analizė rodo, kad daugiausia įvykių mieste įvyksta pirmojoje tamsaus paros meto pusėje. Tik vagystės ir plėšimai daugiausia vyksta dieną. Sudaryti apibendrinti labai tikslūs įvykių tankio žemėlapiai atskleidžia įvykių koncentraciją miesto centre ir (...) daugiabučių namų rajonuose, dažnai aplink prekybos ir pramogų centrus. 2010 ir 2011 m. įvykių tankio branduoliai lokalizuoti vienodai, nors 2011 m. įvykių tankis branduoliuose pastebimai didesnis. Vagysčių ir plėšimų procentinė dalis pasiskirsčiusi kitaip nei bendras įvykių tankis: ji didžiausia Šnipiškių, Verkių ir Žvėryno seniūnijose. Smurtiniai nusikaltimai didžiausią dalį sudaro Panerių ir Rasų seniūnijose. Įvykių žemėlapiai geriau atskleidžia bendras ir atskirų tipų nusikalstamumo tendencijas, padeda stebėti jų pokyčius ir planuoti prevencijos priemones. Jie viešai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjamos bioetikos ir sociologijos tarpdalykinio diskurso galimybės sprendžiant šiuolaikines moralės dilemas. Apžvelgiant bioetikos ir sociologijos disciplinų raidą, atskleidžiami paradigminiai šių disciplinų skirtumai ir joms atstovaujančių mokslininkų požiūriai į etines sveikatos priežiūros problemas. Tradicinėmis laikytos klasikinės biomedicinos etikos temos, kaip, pvz., pacientų teisės medicinoje, eksperimentinių biomedicininių tyrimų su žmonėmis pagrįstumas, eutanazija ar klonavimas, vis dažniau yra analizuojamos empiriniu požiūriu pasitelkiant socialinių tyrimų metodus. Tačiau bioetikos diskurse socialinių tyrimų rezultatai (pvz., visuomenės nuomonės apklausos) yra ignoruojami, ir atvirkščiai – medicinos sociologijos tekstuose (...) vengiama normatyvinės etikos vartojamų teorinių nuostatų ar tuo labiau filosofinės sąvokų analizės. Straipsnyje aptariamos naujos tarpdalykinės nišos – bioetikos sociologijos ir sociologijos bioetikos teorinės perspektyvos. Nagrinėjama, kaip bioetikos ir socialinių mokslų tyrėjų bei ekspertų naudojami problemų sprendimo instrumentai galėtų būti integruojami į bendrą konstruktyvią mokslinę diskusiją ir kokios galimos (medicinos ar sveikatos) sociologijos ir bioetikos (ar medicinos etikos) bendradarbiavimo išdavos. (shrink)

The aim of this article is to address the regulatory framework as one of the key factors determining the success of creation of single market for renewable energy. No one could possibly argue that non-discriminative and consistent legal regulation plays a big role in the creation of a single market. Therefore, the question of legal capability to create the single market for renewable energy and the overall quality of present regulatory framework is at the centre of this article. Our objective (...) is to analyse whether the single market for energy produced from renewable sources can be created under current legal regulation of the European Union Therefore, the first part of the article analyses the competence of the European Union to regulate the renewable energy sector and division of legislative powers between the Member States and the European Union. The goal of the first part is to answer the question whether the European Union has the competence to regulate renewable energy market. The second part of the article analyses the legal framework of measures for the promotion of renewable energy production used in each Member State. The goal of the second part of this article is to answer the question – whether all renewable energy producers are in equal competitive position, notwithstanding different legal frameworks of the Member States. (shrink)

The article analyses, in a comparative perspective, the phenomenon of the evolution of the protection of surviving spouse’s inheritance rights in France and Lithuania, the two legal systems historically having some points of interaction. The protection of the surviving spouse is one of the major preoccupations of married couples of today, the couple occupying a central role within the contemporary family. Comparative analysis reveals certain points of convergence between these two legal systems inasmuch the surviving spouse is considered by both (...) legislations as an heir ab intestat and whose protection over the years has been considerably strengthened. The surviving spouse is called to inherit alongside with the heirs of the first or second order and is entitled to the proportions in assets that have not ceased to increase. Lithuanian law seems to have been innovative at an earlier stage than French law, as it is only in the beginning of the 21st century that significant reforms were carried out in this area of law in France. Analysis has also revealed apparent differences in the scope of protection of the surviving spouse, both in regards to the protection provided by law (statutory protection), as well as protection organised by the will of the spouses (voluntary protection). In some respects the statutory protection is more extensive in France (for example, complementary statutory rights of the spouse in regards to the dwelling place or the quality of héritier réservataire) and the instruments of this protection seem to be more varied (for example, the possibility for the spouses to organise their matrimonial regime by inserting specific clauses into the nuptial contract, mechanisms outside the nuptial contracts, such as donations, wills or life insurance contracts). However, this protection might appear to be more extensive under Lithuanian law as far as the voluntary protection is concerned taking into account the introduction, by the new Lithuanian Civil Code of 2000, of the joint will of spouses under which the whole property of the deceased spouse shall be inherited by the surviving spouse (except the mandatory share of succession). The article raises some doubts as to the desirability or even feasibility of aligning the two models of protection given the fact that each of the two countries has its own history and traditions. Nevertheless, a proposition resurges from the analysis in regard to the possible improvement of the protection of the rights to the dwelling place of the surviving spouse under Lithuanian law. Some elements from the existing French model could be transposed given that the dwelling place is an essential family element providing some stability for the surviving spouse. (shrink)

The article deals with a specific type of contract that an heir is entitled to conclude—the transfer (or sale) of the rights of succession. As a starting point, the author of the article analyses the formation and further development of the transfer of succession as a whole (hereditas) in the Roman law. Two major proceedings used by Roman lawyers for the purposes of the alienation of hereditas are analysed, one being in iure cessio hereditatis and the second taking the form (...) of emptio venditi hereditatis. The interrelations between this kind of transfer and the recognition of the possibility of the assignment of rights (cessio) under the Roman law are pointed out. The author traces the impact of the principles developed by the Roman law on the legal regulation of the contract in question in modern codification by drawing attention to the French Civil Code and the Civil Code of Quebec. The author states that the legal rules on the sale of the rights of succession contained in the new Lithuanian Civil Code adopted in 2000 have been transposed, to a large extent, from the two abovementioned codes. After analysing the object of this contract, the author concludes that it is the sale of a certain incorporeal property (res incorporales) that is meant by the terms ‘succession’ (hereditas) or the ‘rights of succession’. This feature distinguishes the analysed contract from the ordinary contracts that an heir may conclude for the purposes of the alienation of specific objects making part of the succession. (shrink)

Although the Lisbon Treaty maintained the general exclusion of Common Foreign and Security Policy (CFSP) matters from ECJ jurisdiction, it introduced a number of changes into this area, including an explicit statement that the Court is competent to review the legality of the Council decisions imposing restraining measures on persons. The article analyzes the nature and origin of those changes and considers the legal implications for the level of the protection of fundamental rights in the European Union. For this purpose (...) the author firstly considers the context of the exclusion of CFSP matters from the ECJ jurisdiction, including discussions on the issue at the European Convention, and, secondly, takes a closer look at the separate heads of jurisdiction over which the Court is competent to act after the entry into force of the Lisbon Treaty. A conclusion is made that the Lisbon Treaty did not introduce significant changes to ECJ jurisdiction. Similarly to the pattern of previous amendment treaties, the Lisbon Treaty again gave recognition to the practice of the ECJ on relevant questions. Nonetheless, the amendments made by the Lisbon Treaty should be welcome for introducing more clarity into the legal regulation of the matter, thus boosting the legal certainty and protection of fundamental rights in the European Union. (shrink)