The article analyzes the system of legal regulation of the higher education in Lithuania with the purpose to determine the boundaries of exercising the discretionary powers of the executive institutions in the field of higher education. The article is made of two parts. Discretionary powers of the executive institutions in legislative field are discussed in the first part. The power of legislative discretion is described as a right to set the legal regulation by way of a subject who is granted (...) such discretionary power. Problems may arise in cases when the law granting such discretionary powers is too abstract or declarative. The main criteria in determining the boundaries of exercise of discretionary powers are the provisions of Constitution and laws, and constitutional law principles. The system of delegation of legislative powers in the field of regulation of the higher education in Lithuania is analyzed in the second part of the article. The permanent changes in administrative legal regulation of higher education and studies determined by a vast amount of subjects issuing post-legislative legal acts in this field, as well as rather tedious legal regulation which, in turn, calls for frequent changes in legal acts, raises doubts regarding a possibility to implement main principles of the studies, such as freedom of creation and scientific research or academic freedom and autonomy. (shrink)

Straipsnyje pristatomas žmogaus somatikos mokslas, kuris pirmiausia susiejamas su ankstyvaja Husserlio somatologijos samprata, o vėliau pasiūloma transcendentali šio mokslo pagrindinių prielaidų kritika. Kritiškai nagrinėjama psichofizinė apercepcija ir jos nuoroda į išgyvenamą mirties patirtį. Tada kaip alternatyvi somatikos prielaida pateikiama Husserlio kinestetinės sąmonės samprata. Straipsnnis užbaigiamas fenomenologine kinestetinių sistemų analize susiejant somatikos tyrinėjimus su įsikūnijimo etika bei pagarbos kinestetika. Esminiai žodžiai: fenomenologija, Husserlis, transcendentalumas, somatika, psichofiziologija, gyvenamas kūnas, kinestetinė sąmonė, kinestetinės sistemos, įsikūnijimo etika. After introducing the field of somatics as (...) a human science, I first link it with Husserl’s earlier notion of somatology, then offer a transcendental critique of the root assumption of such a science – the psychophysical apperception – and trace the origin of the latter to the lived experience of death. Next I present Husserl’s notion of kinaesthetic consciousness as an alternative assumption for somatics, concluding with some contributions to a phenomenology of kinaesthetic systems as well as some suggestions for approaching somatic work in the spirit of embodied ethics and the kinaesthetics of respect.Key words: phenomenology, husserl, transcendental, somatics, psychophysical, lived body, kinaesthetic consciousness, kinaesthetic systems, embodied ethics. (shrink)

Pastaruoju metu pasaulyje vis labiau populiarėja laimės kaip atskiros socialinių tyrimų srities studijos, nes vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybės aspektams. Mokslininkai sprendžia klausimus: kas lemia, kad žmonės jaučiasi laimingi; ar esame laimingi vienodai; ką tai atskleidžia apie mus kaip visuomenę; ar skirtingų kartų žmonėms laimė reiškia tuos pačius dalykus; ar laisvoje aukštesnio gerbūvio visuomenėje formuojasi laimingesnių žmonių karta.Šiame straipsnyje, pasitelkiant 1990, 1999, 2008 ir 2017 metų Europos vertybių tyrimo duomenis, analizuojama laimės lygio dinamika Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip skirtingi (...) sociodemografiniai ir kultūriniai veiksniai susirikiuoja į subjektyvios gerovės lygtį ir kaip tai susiję su gyventojų kartų kaita, ypatingą dėmesį skiriant vadinamosios Pirmosios nepriklausomybės kartos specifikai. Atlikta statistinė empirinių duomenų analizė atskleidė reikšmingus laimės jausenos skirtumus skirtingose Lietuvos gyventojų socialinėse kartose, net ir kontroliuojant kitus jai įtaką darančius veiksnius. (shrink)

Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kas galėtų susieti filosofiją ir vizualiuosius bei žodinius menus. Ar įmanoma ir jei taip, tai kaip įmanoma reflektuoti visus menus kaip vieno kūrybinio įvykio momentus? Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirma, aptariamas logikos ir kūrybiškumo susikertant menui ir filosofijai susidūrimas, antra – žodžio ir vaizdo nebendramatiškumas, surastas / išrastas belgų siurrealisto René Magritte’o ir reflektuotas Michelio Foucault. Čia sugrįžtama prie klasikinio F. Niezsche’s disputo su Sokratu apie logikos ir kūrybiškumo priešpriešą ir siekiama atsakyti į (...) klausimą, kurią pusę – Sokrato ar F. Nietzsche’s – paremia šioje diskusijoje Gilles’is Deleuze’as ir Félixas Guattari. Atrodytų, kad jie suderina logiką ir kūrybiškumą, pastebėdami, kad menas nėra nei mokslinio mąstymo, nei filosofijos koreliatas ar papildas, kad trys minties formos – menas, mokslas ir filosofija – turi po nepriklausomą specifinę kryptį, Kita vertus, interpretuodamas I. Kantą, G. Deleuze’as pastebi disharmoniją tarp vaizduotės, supratimo ir proto, ir, sekdamas Antonino Artaud’o įžvalgomis, jis išskiria naują minties tipą kaip tarpinę teritoriją tarp žodžio ir vaizdo. (shrink)

1. [without special title] -- 2. Socialinė filosofija -- 3. Trilogija "Cor inquietum" -- 4. Teologinės-filosofinės studijos -- 5. Religija dabarties pasaulyje -- 6. Bendrieji filosofijos klausimai -- 7. Religijos filosofija -- 8. Pedagogikos filosofija -- 9. Filosofija ir kultūra ; Kalbos filosofija ; Literatūrinės interpretacijos -- 10. Religijos filosofija -- 11. Moterystės filosofija -- 12. Socialinė ir politinė filosofija --13. Religinė ir politinė publicistika : papildymai.

[1] Ḥeleḳ ha-moʻadim -- [2] Ḥeleḳ parashiyot ha-Torah -- ḥeleḳ 3. Be-ʻinyene midot.

On sayings and teachings of 11th century Fatimid Caliph.

Civil rights; human rights; law; philosophical aspects; idealism, German; philosophy, German.

a new era of public protest began in 1999 with the Seattle World Trade Organization demonstrations, and continued through the 2011 Occupy Wall Street protests and the 2013 Gezi Park insurrection in Istanbul. This new era of demonstrations differed from movements that had come before in the understanding of politics employed by the protesters, reconstructing popular imaginations about the future, bringing about a reconsideration of politics, its domain, and time itself.This article investigates the Occupy Gezi movement that began in Gezi (...) Park and led to the occupation of Istanbul’s Taksim Square. I examine the events through Hannah Arendt’s analysis of the Hungarian Revolution. Arendt’s five criteria for.. (shrink)

ḥelek 1. kolel beʼurim ʻal pereḳ ha-haḳdamah le-Shaʻar ha-yiḥud ṿeha-emunah. "Ḥanokh la-naʻar" --.

An exploration of the features and methods of Imāmī exegesis. Principally, it offers a description and analysis of the major tenets of Imāmī doctrine, as reflected in the earliest Imāmī works of exegesis and related sources, up to the Major Occultation of the twelfth Imam in 329/941.