В кн. также: Современный опыт теодицеи и антроподицеи / В. Шубин.

戦前にも存在した!席を譲らない若者、車内で化粧をする女性、子どもや老いた親を虐待する人たち。道徳心の欠如について歴史的視点からその本質に迫り、今日起きている様々な社会問題について考える。戦前の日本人の 道徳はいかなる状態だったのか、あまり知られていない歴史の側面を当時の新聞や書籍、統計データなどの資料をひもときながら紹介した。.

熊本大学生命倫理論集第3巻のテーマは「生命の価値」そのものである。生命倫理が前提とする生命という価値についての根本的問いかけに、哲学、倫理学、法学、医学、脳科学、生物学等の様々な分野の専門家が本気で取 り組み、学問の境界を越えた議論を展開する。.

殺生に関し、人とそれ以外の生物を区別することをどう考えたらいいのか。区別すべきでないとする思想を検証し、異なる道を示す。.

「順序よく漏れなく」、「人が関わるあらゆる事柄の基本的な筋道について、言葉による地図を作成すること」。松永澄夫の哲学。.

1. Tŭrŏ kanŭn kŭl -- 2. Chungguk ŭi Pulgyo suyong : Yu, Pul kan ŭi kyosŏp kwa taerip -- 3. Koryŏ mal Yu, Pul taerip ŭi paegyŏng kwa ch'ui -- 4. Chosŏn ch'ogi paebul sasang kwa Pulgyo ŭi taeŭng -- 5. Yŏmal sŏnch'o Yu, Pul ch'ŏrhak nonjaeng ŭi t'ŭkching kwa ŭiŭi -- 6. Naganŭn kŭl.

1. Tan'gun sinhwa ŭi wŏnhyŏngjŏk segyegwan kwa p'ungnyu chŏngsin -- 2. Wŏnhyo ŭi hwajaeng sasang kwa muaehaeng ŭi silch'ŏn -- 3. Ŭisang ŭi 'Hwaŏm ilsŭng pŏpkyedo' e nat'anan Hwaŏm sasang -- 4. Chinul ŭi Tono chŏmsu wa Chŏnghye ssangsu sasang -- 5. Sambong Chŏng To-jŏn ŭi Pulgyo paech'ŏk ŭi naeyong kwa sŏngkyŏk -- 6. T'oegye Yi Hwang ŭi ch'ŏrhakchŏk ipchang kwa 'Kyŏng' sasang -- 7. Kobong Ki Tae-sŭng ŭi hangmun chŏngsin kwa ch'ŏrhak sasang -- 8. Ugye Sŏng Hon ŭi Tohakchŏk (...) sam kwa hangmun yŏnwŏn -- 9. Yulgok Yi I ŭi Taedong sahoeron kwa ch'ŏrhakchŏk chihyang -- 10. Sŏgye Pak Se-dang ŭi Sirhakchŏk sayu ŭi kich'o -- 11. Namdang Han Wŏn-jin ŭi yŏksa insik kwa Chosŏn chunghwajuŭi -- 12. Sŏngdam Song Hwan-gi ŭi 'T'aegŭk tosŏl' haesŏk ŭi kibon ipchang -- 13. Kanjŏng Yi Nŭng-hwa 'Chosŏn Togyosa' ŭi haksulsachŏk ŭiŭi wa han'gye -- 14. Manhae Han Yong-un i pon chuch'e ŭi munje wa minjok chagyŏl ŭi wŏnch'ik. (shrink)

Tyrimų duomenys rodo, kad šiuolaikinė tranzicijos į suaugystę patirtis neatitinka so­cialinių normatyvinių tvarkaraščių, o suaugystės samprata prarado didelę savo vaid­menų struktūros ir tradicinės prasmės dalį, tapo daug labiau psichologiniu reiškiniu, siejamu su vėlyvosios modernios visuomenės individualizacija. Šiame straipsnyje analizuojamos suaugystės sampratų sąsajos su tranzicijos į suaugystę patirtimi Lietuvoje XXI a. Siekiama atsieti šias sąsajas formuojančius ar jų nebuvimą lemiančius veiksnius. Tam pasitelkta 1990­ųjų pradžioje gimusių dviejų skirtingų lyčių jaunuo­lių suaugystės atvejų analizė, paremta kokybine gyvenimo istorijų interviu medžiaga. Straipsnyje taip pat (...) pateikiamas platesnis ir bendresnis suaugystės modelių kaitos, pra­sidėjusios visuomenėms pereinant iš modernybės į vėlyvąją modernybę, vaizdas. Jis papildomas suaugystės kaitos XX–XXI a. Lietuvoje apžvalga. (shrink)

In lieu of an abstract, here is a brief excerpt of the content:THE UNITY OF THE VICES JONATHAN JACOBS Oolgate University, Hamilton, New York JOHN ZEIS Oanisius Ooilege, Buffalo, New York W:E SOMETIMES describe someone 1rus "just plain,, ' ' • • 0 " ' ' • • mean, or Just plam d1shonesit, orr JUSt pJam unw." Or we say" thaJt wrus ·a just plain ·stupid thing rto do.," G~a:liizing from tlhese and lik!e descriiptions, we can ask, are there any (...) "just plain" vices? By this I mean, are :amy vices pure, 1e.g., can rthere he Cl'lllelty hut nort injustice or in!t:Jempertance, intemperance hut no!t a £ailill'e orf pmctical wisdom, cowardice but not intemperance or injustice, and so on? Is therie perhaps a unity of the vices? Is each ;a col'l'IU!ption thrat involves the coITUpiting ctontriburtion of the othe'l'IS? If there is,a, run:iity of the vicies, then 1be:inig ra vicious individual is Il!Ort siinply 1a ma!bter o:f failing :across the dimensioill of one or rrunothe.r 1 Cihaa:iae1becisltic. ]t ms tan extensi,ve diaiilure, 1a unified (:if l[JIOrt toit.al) failure, even if it is most evident 1and preVialent in one or another •specific respecit. 'f1his iis not to isay thrut.theiie is just one vice,.any moil'!e 1than '!Jo.endorse the unity of it.he virtues is to reduce tth:em to Ollle. There.are many woes OOlld many virrbues, eaiCh respeotively h!ruving to do with dillemnt 1and variously!l'le1aibed crupacirties, motives, emotions, and tiiaiits. Yet, rut least with respect to the virtues a good caise can be mrude :that they.are unified, aind thrut ·AnisbotLe was oorrreot in concluding that practical wisdom :and viWtues of cha;riacter mum occur st quite 1 s1tably, even if '1llolt happily. In any case, we ail"e in 1 to:tal ag.rteemelllt with Geach when he 1sayis 1that ithaJt "If 1a man's ha1bit of sound moml judgme1J11t is virtiiafod anyiwhere, then :it is at risk eVierywhere; but not all dangel"s issue in disa1sit1e'f!s." 3 But 1thes1e dis1as!ters arie aV1eTted r.not because of,any moml str1ength of characil:er 1 th:ait the agent 1truly ihas bUJt heca:us1 e of a me11e inc1ilJJaition tues. 'Ilhe former may he very :firm ox srtable. Mo11eover the n:aituil'ally vi11tuous rindividual may giener1a1ly no1t he oornfused or.impeded maction by "b.ar:d easies" or nnvelty. Alt times he rmay, 1and lthien me may find his re1sourroes iinoompe1be!I1t O'I.' unoel 'l:Ja1in in 1bhreir direetives. Hut the main rpo:inlt of co111iCT'last is thait mo11al virtues 11eflieot 1a 1evel of 1agency wh1oh involves undersitanding 1and self-determin1ation engiaged 1 to t:hat undersltanding, 1a 1leviel tihJait tis 1ruhsen1t foom iinc1ination-grounded action. Na,tu11a1l vri:r1tues 1a1rie ll101t to he despised, 1 and 1aclts :thait fLorw 1f110m 1tJhem 1are not w:iithout moml Wiortlh. But, using the fangiuiage of Fr1a:nk£u:rt, mom1l virtues are oha1racter]s,tios thait refiecrt second order volitions.5 The aiotis: thait flow fil1om them •are not H11e reis:ult of ways one just hrupens to be. And the undeil'-,starnding involvred in moml vrntues makes mo'ral misdireotion 1 1es;s li1"ely. Again, mnswder suoh t.lrings rus mis1applied oomprussfon, or paiti:errce, whioh can involve u1mairness 1and imprudence. P1 errharpis it.is heoausie rbhe mo:rial V1mtueis rare unified that it is 1so hard to rbe 1good. They invo1vie a complex reperrto:We of judgmenits, d1sposi!tiorrs, and moti¥es. No one of them can he oomp1ete on its own, and wie c1an't oome to have 1 tJhem simply 1hy decis1on. One oan til.'y rbo he move coumgeous bU1t caill't ibring it rubout meriely hy init1emal eommanid. Self-imposrutiion in5 In " Freedom of the Will and 'The Concept of a Person," H. Frankfurt writes, "Someone has a desire of the second order when he wants simply to have a certain desire or when he wants a certain desire to be his will. In situations of the latter kind, I shall call his second-order desires "secondorder volitions" or " volitions of the second order." Now it is having... (shrink)

Šiame straipsnyje, remiantis 2019–2022 metais atliktu empiriniu tyrimu Kazachstane, analizuojamas vienas negatyvios formalios socialinės kontrolės instrumentų – nepa­geidautiną individų ir socialinių grupių elgesį viešosiose erdvėse draudžiantys ženklai. Tyrime taikyta etnografijos ir vizualios sociologijos metodologinės prieigos: stebėji­ mas nedalyvaujant ir viešųjų erdvių bei jose esančių draudžiamųjų ženklų fiksavimas pasitelkiant fotografavimą. Straipsnyje pristatomi ir analizuojami vizualūs duome­nys – fotografijos. Ši analizė papildoma stebėjimo nedalyvaujant įžvalgomis. Teigiama, kad kasdienį gyvenimą viešosiose erdvėse reglamentuojančių mikrolygmens formalių taisyklių gausa rodo patriarchalinį nepasitikėjimu grįstą valdžios ir žmonių (...) santykį, o griežtas viešosios erdvės estetikos kanonas gali būti interpretuojamas kaip sovietmečio tradicijų tąsa bei režimo legitimumo įtvirtinimo priemonė. (shrink)

Socialinio darbo teoretikai sutinka, kad Pierre’o Bourdieu sociologijos įtaka sociali­ niam darbui plečiasi ir gilėja. Kita vertus, kai kalbama apie socialinio darbo profesiją, tie patys teoretikai ignoruoja P. Bourdieu nuostatą nuo profesijos tyrimų pereiti prie profesinio lauko analizės. P. Bourdieu profesijos fenomeną laikė biurokratinės pri­ gimties konceptualizacija, kuri įtvirtina mokslinio mąstymo logikai prieštaraujančias heteronomijos apraiškas. Straipsnyje siekiama įgyvendinti P. Bourdieu reikalavimą ir, pritaikius jį socialiniam darbui, nuo socialinio darbo profesijos analizės pereiti prie socialinio darbo profesinio lauko tyrimų. Straipsnyje ieškome atsakymo (...) į klausimą, kaip keičiasi su socialiniu darbu siejamų veiklos formų arba praktikų traktavimas, kai socialinio darbo profesijos analizę keičia socialinio darbo lauko tyrimas. Palyginę trijų skirtingų šalių – JAV, Japonijos ir Lietuvos – socialinio darbo profesinės veiklos lau­ kus, priėjome prie išvados, kad profesinio lauko, kitaip nei profesijos, požiūris sudaro prielaidas įtraukti į socialinio darbo lauką tas socialinio įgalinimo praktikas, kurios, socialinio darbo profesijos požiūriu, lieka anapus biurokratinio socialinio darbo reg­ lamento. (shrink)

Self, Language, and World: Problems from Kant, Sellars, and Rosenberg Edited by James R. O'Shea and Eric M. Rubenstein Introduction KANT Willem deVries, Kant, Rosenberg, and the Mirror of Philosophy David Landy, The Premise That Even Hume Must Accept LANGUAGE AND MIND William G. Lycan, Rosenberg On Proper Names Douglas Long, Why Life is Necessary for Mind: The Significance of Animate Behavior Dorit Bar-On and Mitchell Green, Lionspeak: Communication, Expression, and Meaning David Rosenthal, The Mind and Its Expression MIND AND (...) KNOWLEDGE Jeffrey Sicha, The Manifest Image: the Sensory and the Mental Bruce Aune, Rosenberg on Knowing Joseph C. Pitt, Sellarsian Antifoundationalism and Scientific Realism Matthew Chrisman, The Aim of Belief and the Goal of Truth: Reflections on Rosenberg James O’Shea, Conceptual Thinking and Nonconceptual Content: A Sellarsian Divide ONTOLOGY Anton Koch, Persons as Mirroring the World Eric M. Rubenstein, Form and Content, Substance and Stuff Ralf Stoecker, On Being a Realist About Death William G. Lycan, Biographical Remarks on Jay F. Rosenberg Scholarly Publications of Jay F. Rosenberg. (shrink)

This book discusses Thomistic commentary on the topics of physical premotion, grace, and the permission of sin, especially as these relate to the mysteries of predestination and reprobation. The author examines the fundamental tenets of the classical Thomistic account, and on this basis critiques the 20th century revisionist theories of Domingo Banez, Reginald Garrigou-Lagrange, Francisco Marin-Sola, Jacques Maritain, Bernard Lonergan, and Jean-Herve Nicolas. In conclusion, the implications of the traditional view are considered in light of the spiritual life.

Shōwashi e no renketsu -- Higashi Ajia kara no me -- Tennō to iu jiba -- Watashi no kaikōki -- Jikokuhyō katate ni ekisoba o.

Sobre el libro: Isaiah Berlin ha sido, además de un original e intuitivo historiador de las ideas y autor de numerosos conceptos teórico-políticos, un reconocido teorizador de la libertad y defensor acérrimo del pluralismo. Rasgos que lo han convertido en un innegable referente intelectual en nuestra época. Sobre el editor: El Editor de la presente obra, Pablo Badillo O'Farrell, con motivo del centenario del nacimiento de Berlin, ha reunido un número de contribuciones de estudiosos italianos y españoles que ofrecen, desde (...) muy diferentes perspectivas, un amplio abanico de miradas diversas sobre la obra y el pensamiento del autor, que van desde el análisis y confrontación del pluralismo valorativo y la ética de la libertad, al de la interculturalidad o la identidad personal y el nacionalismo, pasando por la confrontación de historicismo, historia de las ideas y contra-corriente. (shrink)

O mirosozert︠s︡anii sovremennogo buddizma na Dalʹnem Vostoke -- Problemy buddiĭskoĭ filosofii (p. [43]-[210]).

Straipsnyje, remiantis tarptautinio jaunimo delinkvencijos ir viktimizacijos kiekybinio tyrimo ISRD, kuris Lietuvoje atliktas 2006 m., 2013 m. ir 2022 m., duomenimis, nagrinėjamas jaunuolių, gimusių po 1990-ųjų metų Lietuvoje, turtinio ir smurtinio pobūdžio delinkventinis elgesys. Keliant klausimą, kaip keitėsi šio pobūdžio delinkventinio elgesio dinamika, kiek ji atliepė registruotų nepilnamečių nusikalstamų veikų tendencijas bei kiek lytis išliko kaip delinkventinį elgesį diferencijuojantis veiksnys, straipsnyje lyginamos trijų amžiaus kohortų, jaunuolių, gimusių 1991–1993 m., 1998–2000 m. ir 2007–2009 m., apklausų duomenys. Tyrimo rezultatai atskleidė delinkventinio elgesio (...) tarp kohortų skirtumus, o naujausio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad 2007–2009 m. gimusiųjų amžiaus kohortoje delinkventinis elgesys būdingas tiek vaikinams, tiek merginoms, ir šie jaunuoliai labiau pasižymi turtinio, o ne smurtinio pobūdžio delinkventiniu elgesiu. (shrink)

In this paper I want to examine a claim made about the kind of immunity through misidentification relative to the first person (IEM) that attaches to action self-ascriptions. In particular, I want to consider whether we have reason to think a stronger kind of immunity attaches to action self-ascriptions, than attaches to self-ascriptions of bodily movement. I assume we have an awareness of our actions – agent’s awareness – and that agent’s awareness is not a form of perceptual bodily awareness. (...) The issue here is whether agents’ awareness grounds a kind of immunity to error that bodily awareness does not. However, perhaps more importantly, I want to argue that we only get a secure difference in immunity claims if have already decided whether a source of information is essentially first personal or not and made certain, not obviously warranted assumptions, about the transparency of content and about knowledge. If we hold that a subject’s knowledge of her actions is essentially first personal, in a way that a subject’s knowledge of her body through bodily awareness may not be, then we are better off arguing for that claim directly. Or so I will suggest. (shrink)

I argue in §1 that there is a clear distinction between predicate negation and sentential negation and that sentential negation is a special case of predicate negation operating on the predicate ‘is true’. In §2 I reply to Richard’s objections to negative properties on the basis of the conception of properties as identity conditions presented in Chapter 12 of Logical Forms.

The World abounds with infinite crimes, technogenic accidents, acts of nature, etc. And very often, speaking about infringement of laws, use a word "anarchy". In consciousness of one people this concept associates with fear, personifies something mad, uncontrollable, and not giving in to the control. In consciousness ofothers - it means permissiveness, impunity for any acts and even crimes. The philosopher, in my opinion, is the avocate of a historical value and validity. And consequently it is necessary to observe these (...) principles in relation to any concept or the theory. The philosophical, political doctrine of anarchism sets as the purpose clearing of the person of pressure of any authorities and any forms of economic, political and spiritual authority. Aspiration to anarchy as thementality, meets already at cinics and in early christianity, and also in chiliastic sects of the Middle Ages. Occurrence of the philosophical theory of anarchism connect with names of German thinker Max Shtirner (Caspar Shmidt's pseudonym, 1806–1856), French philosopher Pierre-Joseph Prudon (1809 – 1865) and the largest theorists of this doctrine of Michail Bakunin and Peter Kropotkin. Humanistic value as a red string passes through all political doctrine of anarchism and, in my opinion, should be presented fairly in order to prevent substitution of concepts and with the purpose of observance of historical honesty. (shrink)