Straipsnyje nagrinėjama analitinės kalbos ir mokslo filosofijos raida Lietuvoje. Konstatuojama, kad analitinė filosofija Lietuvoje pradėta plėtoti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai Evaldas Nekrašas ir Rolandas Pavilionis paskelbė savo pirmųjų mokslo filosofijos ir kalbos filosofijos tyrinėjimų, kuriuose remiamasi analitine tradicija, rezultatus. Straipsnyje analizuojami jų ir kitų tyrėjų, kurie rėmėsi ta pačia tradicija, pirmiausia Algirdo Degučio ir Albino Plėšnio darbai. Analitinė filosofija buvo pirmoji nemarksistinės filosofijos kryptis, pradėta plėtoti pokarinėje Lietuvoje, todėl aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose ji atliko svarbų vaidmenį plečiant šalyje filosofinių (...) tyrinėjimų tematiką ir keičiant jų metodologinius pagrindus. Nors pastaruoju metu jos įtaka Lietuvos filosofijoje kiek sumažėjo, ji aiškiai juntama kai kuriuose pastarojo meto darbuose, kuriuose nagrinėjamos sąmonės filosofijos, priežastingumo, humanitarinių ir socialinių mokslų metodologijos problemos. Ji padarė nemažą poveikį ir pozityvizmo raidos bei politinės filosofijos problemų tyrimui. Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos filosofija, analitinė filosofija, kalbos filosofija, mokslo filosofija, pozityvizmas. (shrink)

This book is a radical reappraisal of positivism as a major movement in philosophy, science and culture. In examining positivist movement and its contemporary impact, I had the following goals. First, to provide a more precise and systematic definition of the notion of positivism. Second, to describe positivism as a trend of thought concerned not only with the theory of knowledge and philosophy of science, but also with problems of ethics, social, and political philosophy, and show that its representatives usually (...) thought that the problems of the latter cannot be solved without solving the former first. Third, to examine the development of positivism as a movement which preserves a certain tradition and hence possesses some coherence, although the forms of this movement changed in different historical circumstances: it was born in the eighteenth century during the Enlightenment, took the form of social positivism in the nineteenth century, was transformed at the turn of the twentieth century with the emergence of empirio-criticism, and became logical positivism in the twentieth century. Fourth, to reveal the external and internal factors of this evolution. Fifth, to disclose the relation of positivism to other trends of philosophy. Sixth, to determine the influence the positive mind had not only upon philosophy, but upon other cultural phenomena, such as the natural and social sciences, law, politics, arts, religion, and everyday life. (shrink)