Straipsnyje siekiama identifikuoti ir moksliškai interpretuoti Lietuvos spausdintinėje ir internetinėje žiniasklaidoje vykstantį klimato kaitos diskursą. Remiantis autorių 2011–2012 m. atliktos žiniasklaidos tekstų turinio analizės duomenimis, analizuojama klimato kaitos diskurso tvarka, turinys bei pagrindiniai veikėjai. Rezultatai rodo, jog spausdintinėje žiniasklaidoje klimato kaitos diskurso tvarka rečiau sutrikdoma, o diskurso turinys labiau politizuotas nei internetinėje žiniasklaidoje. Tiek internetinėje, tiek spausdintinėje žiniasklaidoje politinio bei akademinio sektoriaus atstovai išryškėja kaip pagrindiniai veikėjai, pasižymintys diskursų įgalintu semantiniu dominavimu.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos gyventojų subjektyviai suvokiama asmeninė ir socialinė gerovė. Remiamasi Europos socialinio tyrimo duomenimis. Vertinant asmeninę gerovę, remiantis hedonine prieiga, straipsnyje analizuojami kognityvinės ir afekto dedamųjų kintamieji. Vertinant socialinę gerovę analizuojamas subjektyvus socioeko­nominės pozicijos suvokimas, socialinis optimizmas, socialiniai ryšiai bei aktyvaus įsitraukimo lygis. Apibendrinus tyrimo rezultatus teigiama, jog Lietuvos gyventojams būdinga tik vidutiniška tiek asmeninė, tiek socialinė subjektyvi gerovė. Pabrėžtina, jog iš visų analizuotų gerovės komponentų palankiausiai vertintina asmeninės gerovės afekto dedamoji bei Lietuvos gyventojų turimas susiejantis socialinis kapitalas.