Abstract

Straipsnyje analizuojamos biopolitikos sampratos, suformuluotos Michelio Foucault ir Gior­gio Agambeno darbuose. Foucault biopolitiką apibrėžia kaip galios ir gyvybės santykį, kuris istoriškai kinta: suvereno turimą galią pakeičia disciplininė galia, o pastarąją – biopolitika. Biopolitikos atsiradimą Foucault tiesiogiai sieja su kapitalizmo raida ir ekonominiais procesais, todėl politinę teoriją jis siūlo keisti politine ekonomija. Agambenas, priešingai, biopolitiką suvokia kaip kvaziontologinę sąlygą: jo manymu, biopolitinių kūnų produkavimas ir tą produkavimą pagrindžianti išimties būklė apibrėžia tiek senąsias imperijas, tiek šiuolaikines demokratijas. Toks išimtinai negatyvus biopolitikos suvokimas verčia klausti, kaip įmanoma pasipriešinti galiai ir kokios galimos tokio pasipriešinimo formos. Tiek Foucault, tiek Gilles’is Deleuze’as teigia, kad galiai priešinasi būtent tai, ką ji siekia pajungti, – pati gyvybė. Tačiau svarbu suvokti, jog biopolitinė galia ir gyvybinė galia yra visiškai kitokios prigimties, todėl yra nebendramatės. Taigi gyvy­bės galia turi būti apibrėžiama remiantis naujomis sąvokomis, kurios perimamos iš Deleuze’o filosofijos. Straipsnyje siekiama suformuluoti gyvybės filosofijos, arba biofilosofijos, pagrindines charakteristikas bei atskleisti, kaip įmanomas pasipriešinimas galiai.