Abstract

Straipsnis yra platesnio šiuolaikinės Lietuvos visuomenės mąstymo pokyčių tyrimo dalis. Vadovaujamasi prielaida, kad kiekviena kultūra, istorinė epocha sukuria savo individo ir jo mąstysenos tipą. Aptariami materialieji ir idealieji veiksniai, kurie lemia individo gyvenseną, veiklos motyvaciją ir mąstymą. Tų veiksnių visumai apibrėžti vartojama paradigmos sąvoka. Aptariamos pagrindinės socialinės, ekonominės, politinės sąlygos, skirtingai apibūdinančios totalitarinę ir demokratinę santvarkas, kurios veikė individo mąstymo ypatumus ir pokyčius prieš 1990 metų politinį virsmą ir veikia po jo – per dvidešimt nepriklausomybės metų. Tarp aplinkybių, veikiančių pastarojo laikotarpio individo mąstymą, išskiriama visuomenės vartotojiškumas, globalusis atvirumas, informacinių technologijų naudojimas, kai kurios postmodernizmo idėjos. Parodoma, jog technologijos, įsiskverbdamos į žmonių santykių ir darbo sritį, silpnina tiesioginio bendravimo poreikį, atveria galimybes formuotis netradiciniams tapatumams ir mąstymo būdams. Individų mąstymas evoliucionuoja keliomis kryptimis.