Abstract

Esminis tautinio tapatumo aspektas yra savimonė, jos reikšmingas matmuo – filosofinė refleksija, apmąstanti tautos būtį visuotinybės aspektais. Tai daroma profesiniu ir neprofesiniu lygmenimis. Tam nedaug tegali praversti postmodernistinio reliatyvizmo veikiama šiuolaikinė filosofija. Sovietinio laikotarpio ideologinis spaudimas filosofijai neįstengė nuslopinti savarankiškos mąstysenos, tačiau to nepakako, kad būtų sukurtos konceptualios priemonės realiai tautos būčiai apmąstyti. XX a. pirmosios pusės lietuviškojoje filosofijoje, nepaisant laiko distancijos, jos iš esmės yra analogiškos toms, kurios kyla dabarties gyvenime. A. Dambrauskas, S. Šalkauskis, A. Maceina, Vydūnas, apmąstydami lietuvių tautos kūrybinių galių skleidimosi perspektyvą ir vietą visos žmonijos bendrijoje, numatė ir praktinius švietimo ir kultūros plėtros uždavinius