Abstract

Straipsnyje atskleidþiami motyvai, kurie atliko svarbø vaidmená pleèiant etikos sistemà ir pagrindþiantekologinës etikos statusà. Planetoje susidarius átemptai ekologinei situacijai ir iðkilus bûtinybei imtisgamtosaugos, jau anksèiau gamtos mokslø iðplëtotos sveikatos ir homeostazës sàvokos buvo A. Leopoldo ir H. Rolstono ekstrapoliuotos á ekologijà. Sàsajø tarp procesø, vykstanèiø þmogaus organizme irbiosferoje, iðryðkinimas tapo aktualiu argumentu naujai paþvelgti á þmogaus padëtá pasaulyje. Tapoaiðku, kad vienoks ar kitoks þmogaus elgesys sukelia gerus ar blogus padarinius tiek aplinkai, tiek jampaèiam. Ði aplinkybë skatino þmogø suvokti atsakomybæ uþ savo ir aplinkos gerovæ. Þmogaus santykissu gamta ágavo moralinæ reikðmæ ir tapo etikos tyrimo objektu.Pagrindiniai þodþiai: homeostazë, ekstrapoliacija, þmogaus sveikata, biosferos sveikata, ekologinëetika