Abstract

Straipsnyje aptariamas evoliucinës etikos vaidmuo apibrëþiant ðiuolaikinës ekologinës problemos kilimo prieþastis ir jos sprendimo metodologinius pagrindus. Formuluoti toká tyrimo uþdaviná paskatinovisuotinis neadekvatus þmoniø reagavimas á nepalankià ekologinæ bûklæ planetoje, akivaizdþiai parodantis moraliniø þmogaus gebëjimø atsilikimà nuo technologiniø pokyèiø plëtros. Bandoma á ðià problemà paþvelgti evoliucinës etikos poþiûriu, iðryðkinant paþintiniø ir doroviniø þmogaus savybiø formavimosi aplinkybes ir pobûdá, galimas daiktas, nulemtà ne vien istorinës-kultûrinës raidos ypatybiø.Remiantis filosofijos istorija ir moksliniais tyrimais , atskleidþiamos evoliucinës etikos iðtakos, raida ir dabartinis turinys . Pradëjusi prielaida kildinti dorovæ ið þmogaus prigimèiai bûdingø socialiniø instinktø,evoliucinë etika priëjo iki sociobiologø projekto elgesio dorovinës vertës objektyvumà grásti genetiniais argumentais. Straipsnyje kritikuojamos kraðtutinës pretenzijos, bet teigiamai vertinami uþmojaiHomo sapiens sapiens moraliniø gebëjimø raidà aiðkinti biologiniø ir kultûriniø veiksniø sàveikos modeliais. Ði metodologinë perspektyva, kaip rodo Romos klubo nariø tyrimai, leidþia giliau ir aiðkiausuvokti dabartinës ekologinës krizës prieþastis, tiksliau apibrëþti ir prognozuoti jos áveikimo bûdus irtempus.Pagrindiniai þodþiai: þmogaus prigimtis, evoliucinë etika, evoliucinë paþinimo teorija, sociobiologija, tvari moralë