Abstract

Straipsnyje aptariami istorijos rekonstravimo ir interpretavimo būdai Kazio Sajos dramose „Vežimo“ kompanija ir Žemaičių piemuo. Keliamas klausimas, kiek dramaturgo sumanymas priklauso nuo politinių ir socialinių faktorių ir yra nukreiptas į konkrečią komunikacinę bendruomenę. Remiantis Patrice’o Pavis strategijų terminu ir Jean’o-Marie Thmasseau dramos teksto tipologija, dėmesys sutelkiamas į skirtingas autoriaus ir teksto strategijas, sietinas su mėginimu paveikti skaitymą, norima kryptimi formuoti skaitančiojo požiūrį ir interpretaciją. Atskleidžiama, kaip Saja istorinės tematikos dramose per paratekstą, intertekstines nuorodas, protagonisto išorinę ir vidinę charakteristiką išryškina ir pateikia suformuotą vertybinę, pasaulėžiūrinę sistemą.