Abstract

Straipsnio tikslas – atlikti lyginamąją Williamo Shakespeare’o Audrosir Tomo Venclovos bei Antano Miškinio lietuviškųjų vertimų analizę, nagrinėjant, kaip prasminiai elementai perkeliami į vertimus. Tyrimas apima dramos erdvėlaikio ir personažų kūrimo aspektus. Jis atskleidžia, kad vertimuose dingsta teatrinės erdvėlaikio reikšmės, bet išlieka mitinės erdvės prasmė. Analizuojant personažų kūrimo principus ir jų perkėlimo į vertimus problematiką, pastebima, kad vertimuose išsprūsta tam tikros daugialypių pagrindinių personažų reikšmės, o schematiškų antraeilių personažų reikšmės lieka nepakitusios. Reikšmės perkėlimo ir recepcijos problemas vertimuose lemia žodžių daugiareikšmiškumas, dingę originalo žodžiai ir frazės, o tuo pačiu ir reikšmės, lietuviškasis kultūrinis bei politinis kontekstas.