Abstract

Įvairios struktūros refrenų gausu,,Lietuvių liaudies dainyno“ visų žanrų dainose: vaikų, darbo, šeimos, vestuvinėse, karinėse-istorinėse, dainose apie gamtą, humoristinėse-didaktinėse, dainose apie girtuoklystę ir t. t. Refrenas yra senesnis negu kiti lietuvių liaudies dainos žodžiai: jis pačiu pirmykščiu būdu išreiškia žmogaus nusiteikimą šauksmu, susideda iš jaustukų ir onomatopėjų. Lietuvių liaudies dainų refrenai paklūsta lietuvių kalbos fonotaktikos, ir muzikos harmonijos dėsniams. Mažai tirto kalbos reiškinio tyrimo rezultatai padės spręsti kalbos mokslui rūpimus klausimus apie neaiškius, neištirtus kalbos elementus, supažindins su plačiau netyrinėta leksinės sistemos paribio dalimi. Išnagrinėjus „Lietuvių liaudies dainyno“ garsažodinių refrenų imploziją, matyti, kad skiemens galo grupės struktūra gali būti įvairi. Garsažodinių refrenų implozijoje vyrauja atvirieji skiemenys, jų tiriamojoje medžiagoje yra 92,1 proc. Dažniausiai skiemenys baigiasi balsiu ; daug rečiau – sudėtiniu dvibalsiu. Uždarųjų skiemenų tėra 7,9 proc. Jiems būdinga vienanarė implozija. Dažniausiai garsažodinių refrenų skiemens pabaigoje vartojami R tipo priebalsiai. Antrieji pagal dažnumą garsažodinių refrenų implozijoje – T tipo priebalsiai, rečiausiai pasitaiko S tipo vienanarė implozija. Dvinarę implozinę grupę turinčių garsažodinių refrenų skiemenų vartojama itin nedaug.