Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos kūrybos ekonomikos ištakos kreipiant ypatingą dėmesį į tokių sąvokų, kaip kūrybos ethos, oikos ir eko, antikines prasmes, kurios neatsiejamos nuo antikos gyvenimo būdo. Evoliucionavusių antikos sąvokų interpretacija praplečia kūrybos sampratą ir leidžia apibrėžti kūrybos ekonomikos turinį. Iškeliamos tezės: 1) kūrybos ekonomikos, kaip ir demokratinės laikysenos, ištakos glūdi antikiniame mąstyme, kuris susiklostė individui puoselėjant savo polio bendriją; 2) technologija apima bendrijos ir individo kūrybinę komunikaciją, kai per skirtingų kartų slenkstį tradicija perduodama vardan naujai kuriamo etoso