Abstract

Šiuolaikiniuose tarptautinę migraciją nagrinėjančiuose antropologiniuose tyrimuose vyraujanti transnacionalizmo paradigma iškelia kitus tiriamuosius požiūrius, pavyzdžiui, identiteto politiką ir identiteto praktikas, pritaikytinus naujausiems globaliems žmonių iš(si)vietinimo bei į(si)vietinimo srautams tyrinėti.Straipsnyje identiteto politiką ir kai kurias gretutines analitines kategorijas siekiama panaudoti kaip tiriamąją perspektyvą taikant ją etnifikacijai – etninio dėmens sureikšminimui – bei kosmopolitizmui su šaknimis (rooted cosmopolitanism) atpažinti tarptautinės migracijos kontekste.Remiantis minėta perspektyva bei autoriaus JAV atliktų antropologinių lauko tyrimų duomenimis*, išskiriamos transnacionalinio identiteto kaip migracijos nulemto identiteto praktikos, pasireiškiančios konkrečios reteritorializacijos, kultūrinio paveldo, genealogijos, bet labiausiai – etninio dėmens suaktualinimu.Laikomės minties, kad etnifikacija yra viena pamatinių imigrantų identiteto strategijų. Jai patekus į šiuolaikinį, globalų, išteritorintą pasaulį be šaknų, kuriame vyrauja pliuralizmas ir daugiakultūriškumas, iškyla etniškumo praktikų legitimacijos ir pačios etnifikacijos santykio su daugiaetniniais ar transetniniais saitais bei iš to kylanti kosmopolitizmo problema. Šiame straipsnyje etnifikacijos kategoriją siekiama aptarti kaip galimą tiriamąją perspektyvą migracijos paveikto, fragmentuoto, identiteto konfigūracijoms nustatyti.