Abstract

Dabartinis suaugusiųjų neformaliojo švietimo turinys tiek įstatyminiuose dokumentuose, tiek ir organizuojamų mokymų turiniu yra daugiau orientuotas į esamus darbdavių lūkesčius dėl darbuotojų kvalifikacijos akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos / asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes. Šiame procese neatsiejamos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant privačiame neformaliojo švietimo paslaugas teikiančiame sektoriuje matomus besimokančiųjų grupių finansinius, užimamo socialinio statuso, pasiektos profesinės karjeros ar priimamiems švietimo turinį keičiantiems sprendimams daromos įtakos skirtumus. Šiame straipsnyje siekiama pažvelgti į keletą neformaliojo suaugusiųjų švietimo socialinių aspektų, kontekstualizuojančių esamos būklės raišką – darbdavių keliamus lūkesčius dėl pavaldinių turimų / siektinų kompetencijų, taip pat pačių besimokančiųjų socialinių grupių įvairovę ir vidinius motyvus neformaliai stiprinti turimas bendrąsias ir profesines kompetencijas. Aptariamas ir finansavimo klausimas, kaip svarbus neformaliojo suaugusiųjų švietimo kintamasis, sąlygojantis tolesnį potencialaus besimokančiojo socialinį statusą įvairiais lygmenimis: socialiniu, psichologiniu, kultūriniu, politiniu ir kt