Abstract

Straipsnyje apžvelgiamas ir apibendrinamas moderniųjų technologijų poveikis religinio diskurso transformacijoms pereinant nuo verbalinės mediacijos ir meditacijos prie interaktyvių garso ir vaizdo reprezentacijų įvairovės. Ne mažiau įdomu bei svarbu ir tai, kaip pasaulietinės medijos panaudoja ilgaamžės religinės komunikacijos tradicijos pasiekimus. Šios problemos analizuojamos per mito ir ritualo sąvokų prizmę. Siekdami iškeltų tikslų, pirmiausia turime apibrėžti bendruosius komunikacijos, religingumo, mito bei ritualo bruožus. Straipsnyje teigiama, kad nors įvairios medijų teikiamos galimybės praplečia religinės žinios komunikacijos horizontą, pačios medijos nebėra neutralios religinės žinios atžvilgiu ir veikiau ją aktyviai formuoja, nei neutraliai transliuoja. „Funkcionalistinė“ religijos samprata leidžia kalbėti apie kvazireliginių jausmų ir bendruomenių kūrimą bei palaikymą naujosiomis medijomis. Nagrinėjamos problemos straipsnyje iliustruojamos pavyzdžiais iš televizijos ir interneto