Abstract

Straipsnyje, kuris remiasi autorių Lietuvos dienraščių turinio analizės ir visuomenės nuomonės apklausos, atliktos 2008 ir 2009 m., rezultatais, nagrinėjamas Lietuvos branduolinės energetikos viešasis diskursas. Šie tyrimai yra mokslinio projekto RINOVA* dalis. Socialinio konstruktyvizmo ir darbotvarkės formavimo žiniasklaidoje samprata pagrįsti teoriniai principai autorių originaliai buvo papildyti „kalbančiosios klasės“ bei kitomis koncepcijomis, kurios pasitelkiamos interpretuojant teorines bei empirines įžvalgas, išplaukiančias iš 400 nagrinėtų žiniasklaidos straipsnių. Ši „kalbančioji klasė“ įgyja ypatingą galią visuomenėje – ji tampa ne tik „kalbančiąja“ bet ir „veikiančiąja“, pasiglemždama ne tik neregėto masto valstybinius išteklius, bet ir savindamasi valstybės bei pilietinės visuomenės sprendimų priėmimo galią . Žiniasklaida, kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, greta pasyvios reiškinių atspindėtojos ir liudytojos neretai tampa šių oligarchinių tendencijų rėmėja, „nematanti“ valstybės ir piliečių atstumties ir veikiausiai besirūpinanti santykiais su įtakingomis verslo grupuotėmis bei su tuo susijusiomis pajamomis iš reklamos. Tuo tarpu reprezentatyvi visuomenės apklausa atspindi aiškius piliečių lūkesčius, susijusius su referendumo būtinybe dėl naujos branduolinės jėgainės statybos Lietuvoje, taip pat nuosaikų pasitikėjimą mokslo ir technologijos institucijomis sprendžiant branduolinės saugos klausimus. Žiniasklaidos turinio analizė rodo, kad mokslininkų bei ekspertų, kaip ir pilietinės visuomenės, nuomonė joje mažai atsispindi. Branduolinė energetika, tapusi sovietinės nedemokratiškos santvarkos griūties viena iš priežasčių , įkūnija nesvarstančio, nepilietiško, nedemokratiško valdymo atspindžius šiandieninėje Lietuvoje. Visuomenė nebegali „pabėgti“ ne tik nuo technogeninių grėsmių , bet ir nuo naujai besiformuojančios kalbančiosios bei veikiančiosios klasės oligarchinio viešosios sferos kolonizavimo